Pavasarį daugelis žmonių jaučia mieguistumą, jėgų stygių ir sunkiau susikaupia. Nors dienos ilgėja, organizmas po žiemos dažnai dar neveikia įprastu ritmu. Gydytojai sako, kad pavasarinis nuovargis ne visada reiškia ligą. Tačiau kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti ir apie vitaminų ar mineralų trūkumą.
Tamsiuoju metų laiku žmonės mažiau juda, rečiau būna lauke ir dažniau renkasi sunkesnį maistą. Dėl to pavasarį gali suprastėti miego kokybė, kristi darbingumas ir atsirasti dirglumas. Specialistai ragina neskubėti griebtis papildų. Pirmiausia siūloma įvertinti kasdienius įpročius ir stebėti, kiek laiko trunka simptomai.
Kada nuovargis laikomas sezoniniu, o kada jau kelia įtarimų
Šeimos gydytojai pabrėžia, kad trumpalaikis nuovargis pavasarį yra gana dažnas reiškinys. Organizmui reikia laiko prisitaikyti prie šviesos pokyčių ir aktyvesnio režimo. Ypač tai juntama po ilgos žiemos, kai trūko saulės ir gryno oro.
Dažniausi sezoninio nuovargio požymiai yra sumažėjusi energija, sunkesnis rytinis pabudimas ir silpnesnė motyvacija. Daliai žmonių pasireiškia galvos skausmai ar didesnis saldumynų poreikis. Tokie simptomai paprastai būna laikini. Jie mažėja, kai žmogus daugiau juda ir laikosi pastovaus miego režimo.
Vis dėlto užsitęsęs silpnumas gali rodyti ir kitą problemą. Įtarimų kelia būklė, kai nuovargis tęsiasi kelias savaites ir nemažėja. Taip pat reikėtų sunerimti, jei atsiranda dusulys, širdies plakimas, plaukų slinkimas ar blyški oda. Tokie požymiai kartais siejami su geležies, vitamino D, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka.
Gydytojai atkreipia dėmesį ir į skydliaukės veiklą. Jos sutrikimai taip pat gali sukelti vangumą, mieguistumą ir kūno svorio pokyčius. Dėl to vien tik savijauta negali tiksliai atsakyti, ko trūksta organizmui. Jei simptomai ryškūs, verta kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
Kokie trūkumai po žiemos pasitaiko dažniausiai
Lietuvoje po žiemos dažniausiai kalbama apie vitamino D trūkumą. Jo kiekis mažėja, nes šaltuoju sezonu saulės spindulių nepakanka. Šis vitaminas svarbus ne tik kaulams. Jis susijęs ir su imunine sistema, raumenų veikla bei bendra savijauta.
Nuovargį taip pat gali didinti geležies stoka. Ji dažniau nustatoma moterims, paaugliams ir žmonėms, kurie valgo mažai gyvūninės kilmės produktų. Geležies trūkumas gali lemti mažakraujystę. Tuomet žmogus jaučia silpnumą, greičiau pavargsta ir sunkiau pakelia fizinį krūvį.
Kita svarbi grupė yra B grupės vitaminai. Ypač vitaminas B12 ir folio rūgštis. Jų stoka gali paveikti nervų sistemą ir kraujo gamybą. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ne tik nuovargis, bet ir dilgčiojimas galūnėse ar suprastėjusi atmintis.
Medikai primena, kad vien papildų reklama diagnozės nepakeičia. Ne kiekvienas nuovargis reiškia vitaminų stoką. Kartais priežastis būna paprastesnė. Tai gali būti miego trūkumas, stresas, per mažas fizinis aktyvumas ar net per gausus kofeino vartojimas.
Kaip atsigauti be skubėjimo į vaistinę
Gydytojų teigimu, pirmas žingsnis yra režimo atstatymas. Organizmas geriau atsigauna, kai žmogus keliasi ir eina miegoti tuo pačiu metu. Suaugusiam žmogui dažniausiai reikia nuo septynių iki devynių valandų miego. Poilsio trūkumas greitai išbalansuoja hormonų veiklą ir didina nuovargį.
Ne mažiau svarbus judėjimas. Net 30 minučių spartaus ėjimo per dieną gali pagerinti savijautą. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir miego kokybę. Be to, buvimas lauke padeda prisitaikyti prie ilgesnės dienos ritmo.
Mityba po žiemos turėtų būti kuo įvairesnė. Kasdien verta rinktis daržoves, ankštines kultūras, kiaušinius, žuvį, pilno grūdo produktus. Geležies šaltiniai yra liesa mėsa, kepenėlės, pupelės ir špinatai. Vitamino C turintys produktai padeda geriau pasisavinti geležį.
- Laikykitės pastovaus miego grafiko.
- Kasdien judėkite bent pusvalandį.
- Dažniau būkite dienos šviesoje.
- Rinkitės įvairų ir reguliarų maistą.
- Nevartokite papildų be aiškaus poreikio.
Jei įtariamas trūkumas, geriausia atlikti kraujo tyrimus. Tuomet papildai skiriami tiksliai ir saugiai. Per didelės kai kurių medžiagų dozės taip pat gali pakenkti. Tai ypač aktualu vartojant geležį ar riebaluose tirpius vitaminus.
Kada metas kreiptis į gydytoją
Į medikus reikėtų kreiptis, jei nuovargis trunka ilgiau nei kelias savaites. Pagalbos reikia ir tuomet, kai simptomai trukdo dirbti ar atlikti kasdienes užduotis. Papildomą dėmesį verta skirti, jei sumažėjo apetitas, krenta svoris ar vargina nuotaikos pokyčiai.
Gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, feritino, vitamino D ar B12 tyrimus. Kartais vertinama ir skydliaukės funkcija. Tokie tyrimai padeda atskirti sezoninį nuovargį nuo sveikatos sutrikimų. Tuomet gydymas tampa aiškesnis ir tikslesnis.
Pavasaris daugeliui atneša daugiau šviesos, bet organizmui reikia laiko persijungti. Jei jėgos negrįžta, atsakymo verta ieškoti ne lentynoje su papildais, o gydytojo kabinete. Dažnai pakanka koreguoti kasdienius įpročius. O kai nustatomas tikras trūkumas, jis gydomas kur kas veiksmingiau.
