Lietuva jau turi kelis technologijų verslo sėkmės pavyzdžius. Tačiau rinkos dėmesys krypsta į kitą klausimą. Kas gali tapti kitu lietuvišku „vienaragiu“, kurio vertė viršytų milijardą dolerių. Kandidatų netrūksta. Jie veikia finansų, kibernetinio saugumo, gynybos ir dirbtinio intelekto srityse.
Pastaraisiais metais Lietuvos startuolių ekosistema augo lėčiau nei pandemijos metu. Vis dėlto brandos ženklų daugėja. Įmonės dažniau orientuojasi į pelningumą, eksporto plėtrą ir ilgalaikius kontraktus. Investuotojai vis atidžiau žiūri ne į pažadus, o į pajamas, klientų skaičių ir technologinį pranašumą.
Kokie požymiai rodo „vienaragio“ potencialą
Vien didelės investicijos dar negarantuoja milijardinės vertės. Rinka vertina kelis aiškius rodiklius. Pirmiausia svarbus augimo tempas. Taip pat būtina tarptautinė plėtra ir aiškiai atpažįstamas produktas.
- Didelė adresuojama rinka, kurioje galima sparčiai plėstis.
- Pasikartojančios pajamos, ypač programinės įrangos modeliuose.
- Aukšta technologinė kartelė, kurią konkurentams sunku nukopijuoti.
- Stipri vadovų komanda, turinti tarptautinės plėtros patirties.
- Gebėjimas pritraukti kapitalą ir kartu išlaikyti veiklos drausmę.
Lietuvos atveju svarbus ir dar vienas veiksnys. Maža vidaus rinka verčia įmones nuo pradžių kurti pasaulinius produktus. Toks modelis didina riziką. Tačiau kartu atveria kelią spartesniam šuoliui.
Ryškiausi vardai Lietuvos startuolių žemėlapyje
Tarp dažniausiai minimų kandidatų išlieka „Nord Security“. Bendrovė jau seniai peržengė vietos rinkos ribas. Jos produktai žinomi visame pasaulyje. Kibernetinio saugumo paklausa išlieka aukšta. Tai stiprina bendrovės pozicijas. Nors viešai ne visada atskleidžiami visi finansiniai rodikliai, rinkoje ji laikoma viena realiausių pretendenčių į dar didesnį vertės šuolį.
Greta minimas ir „Vinted“, nors ši bendrovė daugeliui jau yra brandžios sėkmės pavyzdys. Antrinės mados platforma toliau plečia geografiją ir paslaugų spektrą. Ji rodo, kad Lietuvos kilmės verslas gali augti Europos mastu. Toks precedentų efektas svarbus ir kitiems rinkos žaidėjams.
Didelio dėmesio sulaukia finansų technologijų įmonės. Tarp jų dažnai išskiriama „Kevin.“, kuri siūlo mokėjimų sprendimus prekybininkams. Atvirosios bankininkystės rinka Europoje dar tik formuojasi. Jei įmonė išlaikys augimą ir plės klientų bazę, jos vertė gali kilti labai sparčiai.
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie gynybos technologijų segmentą. Ši sritis po 2022 metų sulaukė naujo investuotojų dėmesio. Lietuvos įmonės čia turi nišinių kompetencijų. Ypač dronų, stebėjimo ir duomenų analizės srityse. Kol kas dauguma jų yra ankstesnės stadijos. Tačiau rinkos dinamika joms palanki.
Dirbtinio intelekto sprendimus vystančios bendrovės taip pat stiprina pozicijas. Investuotojai ieško ne bendrų pažadų, o praktinio pritaikymo. Dėl to geriausias galimybes turi tos įmonės, kurios AI taiko verslo procesams, saugumui ar automatizavimui. Tokie produktai dažniau generuoja stabilias pajamas.
Kas gali sutrukdyti pasiekti milijardinę vertę
Nors kandidatų sąrašas ilgas, kelias į „vienaragio“ statusą išlieka sudėtingas. Pirmoji kliūtis yra kapitalo rinka. Europoje vėlyvos stadijos investicijų vis dar mažiau nei JAV. Dėl to net stiprios įmonės kartais priverstos augti atsargiau.
Kita problema yra talentų konkurencija. Lietuvos startuoliai varžosi ne tik tarpusavyje. Jie konkuruoja su pasaulinėmis technologijų bendrovėmis. Ypač dėl programuotojų, duomenų inžinierių ir produktų vadovų. Spaudimas atlyginimams mažina lankstumą.
Riziką didina ir geopolitinis fonas. Užsienio investuotojai regioną vis dar vertina per saugumo prizmę. Nors Lietuvos verslas prisitaikė, daliai fondų tai tebėra papildomas klausimas. Įmonėms tenka daugiau aiškinti, nei konkurentams Vakarų Europoje.
Dar vienas veiksnys yra pats vertinimo modelis. Po itin aktyvaus investicijų laikotarpio rinka tapo konservatyvesnė. Dabar neužtenka greitai auginti vartotojų skaičių. Reikia įrodyti, kad verslas gali būti tvarus. Pelningumo kelias tapo beveik toks pat svarbus kaip plėtra.
Kita banga gali ateiti iš nišų, o ne iš masinės rinkos
Lietuvos stiprybė ilgą laiką buvo gebėjimas kurti efektyviai. Mažesnės komandos čia dažnai pasiekia daugiau su ribotais resursais. Tokia disciplina dabar vėl tampa pranašumu. Ypač tada, kai investuotojai atsargiau skirsto kapitalą.
Todėl kitas lietuviškas „vienaragis“ gali gimti ne iš plačios vartotojų platformos. Jis gali ateiti iš siauros, bet brangios nišos. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, gynybos, mokėjimų infrastruktūros ar verslo automatizavimo. Šiose srityse klientai moka daugiau. O technologinis pranašumas išsilaiko ilgiau.
Šiuo metu aiškiausi kandidatai yra tos bendrovės, kurios jau turi tarptautinį mastą ir stiprų produktą. Tarp jų ryškiausiai matomos kibernetinio saugumo ir finansų technologijų įmonės. Vis dėlto startuolių rinkoje situacija keičiasi greitai. Vienas sėkmingas plėtros etapas ar nauja investicija gali perrašyti visą favoritų sąrašą.
Lietuvos ekosistema pasiekė etapą, kai pavienė sėkmė nebėra atsitiktinumas. Didesnis klausimas dabar yra ne ar atsiras dar vienas „vienaragis“, o kuri komanda pirmoji sugebės išnaudoti šį langą.
