Po žiemos elektromobilių vairuotojai Lietuvoje vėl skaičiuoja ne tik nuvažiuojamus kilometrus, bet ir įkrovimo galimybes. Šaltuoju sezonu išryškėjo sena problema. Įkrovimo stotelių tinklas auga, tačiau jo plėtra vis dar netolygi. Didmiesčiuose pasirinkimas gerėja, o regionuose vairuotojai dažnai remiasi keliomis stotelėmis. Jei jos užimtos ar neveikia, kelionė tampa sudėtingesnė.
Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado daugiau viešų ir privačių įkrovimo prieigų. Jas plečia savivaldybės, prekybos tinklai, degalinių operatoriai ir energetikos bendrovės. Tačiau vien skaičiaus nepakanka. Vairuotojams svarbiausia, kur stotelės įrengtos, kokia jų galia ir ar jos veikia patikimai. Po žiemos būtent šie klausimai vėl tapo pagrindiniai.
Miestuose tinklas tankėja, regionuose spragų dar daug
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įkrovimo vietų daugėja sparčiausiai. Čia plečiamas greitojo įkrovimo tinklas. Daugėja stotelių prie verslo centrų, prekybos vietų ir daugiabučių kvartalų. Tai mažina spaudimą pagrindinėms miesto prieigoms. Vis dėlto net ir didmiesčiuose vairuotojai susiduria su apkrovomis piko metu.
Didžiausia problema išlieka mažesniuose miestuose ir tarpmiestiniuose maršrutuose. Kelių koridoriuose stotelių yra daugiau nei prieš kelerius metus. Tačiau jų tankis vis dar ne visur pakankamas. Dalis vairuotojų kelionę planuoja iš anksto. Tam reikia tikrinti programėles ir alternatyvius sustojimus. Toks planavimas tampa kasdienybe, nors vidaus rinkai augant jis turėtų mažėti.
Po žiemos trūkumai tampa labiau matomi. Šaltis mažina baterijų veikimo efektyvumą. Dėl to vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas sutrumpėja. Vairuotojai dažniau stoja papildyti energijos. Jei artimiausioje vietoje yra tik viena ar dvi stotelės, susidaro eilės. Ypač savaitgaliais ir per šventinius srautus.
- Didmiesčiuose problema dažniau susijusi su apkrova ir parkavimo drausme.
- Regionuose didžiausias iššūkis yra pačių stotelių trūkumas.
- Magistralėse svarbiausias klausimas yra greitojo įkrovimo prieinamumas.
Neužtenka pastatyti stotelę, ji turi veikti patikimai
Rinkos dalyviai pripažįsta, kad infrastruktūros kokybė dabar svarbi tiek pat, kiek ir plėtros tempas. Dalis stotelių po žiemos reikalauja priežiūros. Vairuotojai skundžiasi neveikiančiomis jungtimis, lėtesniu įkrovimu ar ryšio sutrikimais. Tokie atvejai smarkiai veikia pasitikėjimą sistema. Ypač ten, kur alternatyvų beveik nėra.
Kita problema susijusi su įkrovimo galia. Miestuose dar daug lėto arba vidutinio greičio stotelių. Jos tinka ilgesniam stovėjimui. Tačiau tranzito maršrutuose vairuotojai ieško greitojo įkrovimo. Jei stotelė silpnesnė, sustojimas išsitęsia. Tai mažina elektromobilio patogumą ilgesnėje kelionėje.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į prieinamumą. Ne visos stotelės veikia vienodomis atsiskaitymo sąlygomis. Skirtingos programėlės, kortelės ir kainodara vis dar kelia nepatogumų. Vairuotojai tikisi paprastesnės sistemos. Kuo daugiau operatorių rinkoje, tuo svarbesnis tampa vienodas standartas.
Po žiemos ypač aiškiai matyti keli poreikiai:
- Plėsti greitojo įkrovimo tinklą prie pagrindinių kelių.
- Didinti stotelių skaičių rajonų centruose.
- Užtikrinti nuolatinę techninę priežiūrą.
- Vienodinti atsiskaitymo ir naudojimo tvarką.
Plėtra vyksta, bet ją lems ne tik valstybė
Lietuvoje elektromobilių skaičius toliau auga. Kartu didėja spaudimas infrastruktūrai. Valstybė ir savivaldybės remia naujų prieigų įrengimą. Parama skiriama ir privačiam sektoriui. Tačiau spartesnę pažangą dažnai lemia verslo investicijos. Prekybos centrai, viešbučiai ir biurų kompleksai mato, kad įkrovimas tampa paslauga, kuri pritraukia klientus.
Daug kas priklausys ir nuo daugiabučių kiemų. Būtent čia slypi vienas didžiausių neišspręstų klausimų. Individualių namų savininkai gali įsirengti privačias stoteles. Tuo metu daugiabučių gyventojams tenka kliautis viešuoju tinklu. Jei jo trūksta, elektromobilio pasirinkimas tampa mažiau patrauklus.
Rinkos stebėtojai sako, kad po žiemos situacija nėra kritinė. Tačiau ji dar toli nuo patogaus naudojimo visoje šalyje. Įkrovimo stotelių Lietuvoje jau daugiau, bet jų pasiskirstymas išlieka netolygus. Tai reiškia, kad daliai vairuotojų infrastruktūra jau pakankama. Kitiems ji vis dar kelia kasdienių ribojimų.
Artimiausiais metais pagrindinis rodiklis bus ne bendras stotelių skaičius. Daug svarbiau, ar jos atsiras ten, kur jų labiausiai reikia. Jei plėtra išsikels už didmiesčių ribų, elektromobilių rinka augs sparčiau. Jei ne, po kitos žiemos tas pats klausimas sugrįš dar aštriau.
