Dirbtiniu intelektu sukurti balsai jau tapo nauju įrankiu telefoniniams sukčiams. Jie imituoja artimųjų, banko darbuotojų ar įmonių vadovų kalbą. Tokie skambučiai skamba įtikinamai. Dėl to gyventojai vis dažniau priima sprendimus skubėdami ir praranda pinigus.
„Deepfake“ balsų technologija leidžia per kelias minutes atkurti žmogaus tembrą, intonaciją ir kalbėjimo manierą. Tam kartais pakanka trumpo garso įrašo iš socialinių tinklų. Sukčiai tuo naudojasi vis agresyviau. Jie siekia ne tik išvilioti pinigus. Taikiniais tampa ir asmens duomenys, prisijungimai bei verslo informacija.
Kaip veikia naujosios sukčiavimo schemos
Pastaraisiais mėnesiais daugėja atvejų, kai žmonės sulaukia skambučių iš tariamų artimųjų. Dažnas scenarijus paprastas. Skambinantysis kalba pažįstamu balsu. Jis teigia patekęs į avariją, sulaikytas policijos ar praradęs telefoną. Tada prašo skubiai pervesti pinigus.
Kita schema nukreipta į darbuotojus. Įmonės finansų skyrius sulaukia skambučio iš tariamo vadovo. Balsas nurodo skubiai atlikti pavedimą tiekėjui. Kartais sukčiai paskambina darbo pabaigoje. Tuo metu žmonės dažniau veikia skubėdami. Taip sumažėja tikrinimo tikimybė.
Taip pat plinta skambučiai, kuriuose prisistatoma banko, policijos ar telekomunikacijų bendrovės vardu. Naudojamas oficialus tonas. Gali būti pateikta tiksli asmeninė informacija. Tai sustiprina pasitikėjimą. Vėliau aukos prašoma padiktuoti kodus, patvirtinti prisijungimą ar įsidiegti programėlę.
Pagrindinis tokių atakų bruožas yra skuba. Sukčiai siekia, kad žmogus neturėtų laiko patikrinti informacijos. Jie remiasi stresu, autoritetu ir pažįstamu balsu. Būtent šių trijų veiksnių derinys dažniausiai ir suveikia.
Požymiai, kurie gali išduoti klastotę
Nors technologija tobulėja, „deepfake“ balsai vis dar turi silpnų vietų. Vienas dažniausių ženklų yra nenatūrali kalbos tėkmė. Balsas gali skambėti per daug tolygiai. Gali trūkti įprastų pauzių, atodūsių ar spontaniškų intarpų.
Kitas signalas yra neįprastas prašymas. Jei artimasis staiga prašo pinigų kitu numeriu, tai kelia riziką. Jei vadovas telefonu reikalauja skubaus pavedimo, taip pat reikia sustoti. Tokios užduotys paprastai turi aiškią vidinę tvarką.
Įtarimų turėtų kelti ir bendro pobūdžio atsakymai. Sukčiai dažnai vengia detalių. Paklausus konkretaus klausimo, jie bando nukreipti temą. Pavyzdžiui, neatsako, kur tiksliai yra, su kuo kalba ar kada paskutinį kartą susitiko.
- Skambinantysis skubina ir reikalauja veikti nedelsiant.
- Balsas panašus, bet kalba kiek neįprastai.
- Prašoma pinigų, prisijungimų ar patvirtinimo kodų.
- Vengiama atsakyti į asmeninius klausimus.
- Skambinama iš nežinomo ar paslėpto numerio.
- Siūloma pokalbį tęsti per kitą programėlę.
Dar vienas požymis yra techninis netolygumas. Kartais žodžių pabaigos susilieja. Garsas trumpam tampa metalinis ar per daug švarus. Toks efektas ypač girdimas ilgesniuose sakiniuose. Žmogus gali to nepastebėti iš karto, bet abejonė dažnai išlieka.
Kaip apsisaugoti namuose ir darbe
Veiksmingiausia priemonė yra paprasta. Niekada nepriimkite skubių finansinių sprendimų vien po skambučio. Jei skambina artimasis, padėkite ragelį ir perskambinkite jo įprastu numeriu. Jei skambina bankas, susisiekite oficialiu klientų aptarnavimo numeriu.
Šeimose naudinga susitarti dėl slapto klausimo ar žodžio. Jį būtų sunku atspėti pašaliniam žmogui. Toks susitarimas padeda tada, kai skambutis atrodo įtikinamas. Versle būtina taikyti dvigubą patvirtinimą. Vien balsu paremtas nurodymas neturėtų būti pakankamas mokėjimui atlikti.
- Patikrinkite skambinantįjį kitu kanalu.
- Nepateikite kodų ar slaptažodžių telefonu.
- Neįsidiekite programėlių pagal nepažįstamo asmens nurodymą.
- Įjunkite banko pranešimus apie operacijas.
- Praneškite apie bandymą policijai ir bankui.
Ekspertai taip pat rekomenduoja peržiūrėti, kiek balso įrašų viešai skelbiate internete. Kuo daugiau medžiagos prieinama, tuo lengviau sukurti imitaciją. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti viešumo. Tačiau verta įvertinti, kas matoma visiems, o kas tik ribotam ratui.
Įmonėms rizika dar didesnė. Vienas klaidingas pavedimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Dėl to darbuotojų mokymai tampa būtini. Jie turi apimti ne tik el. laiškus, bet ir balsu grįstas atakas. Sukčiai keičia metodus greitai. Atsakas turi būti ne lėtesnis.
„Deepfake“ balsai keičia įprastą pasitikėjimo logiką. Anksčiau pažįstamas balsas atrodė patikimas ženklas. Dabar to nepakanka. Patikra per antrą kanalą tampa kasdieniu saugumo įpročiu. Būtent toks atsargumas šiandien dažniausiai ir apsaugo nuo nuostolių.