Prasidėjus metinių pajamų deklaravimui, Valstybinė mokesčių inspekcija kasmet fiksuoja tas pačias gyventojų klaidas. Dalis jų lemia netikslius duomenis, kitos užtraukia pareigą tikslinti deklaraciją. Dažniausiai problemų kyla dėl neįtrauktų pajamų, neteisingai pritaikytų lengvatų ir skubėjimo pildant formą.
Deklaravimo procesas daugeliui atrodo paprastesnis nei anksčiau. Dalis duomenų jau būna perkelta į sistemą automatiškai. Tačiau tai nereiškia, kad deklaraciją galima pateikti jos nepatikrinus. Būtent aklas pasitikėjimas iš anksto užpildytais duomenimis tampa viena dažniausių klaidų priežasčių.
Automatiškai perkelti duomenys ne visada būna galutiniai
Elektroninio deklaravimo sistema gyventojams pateikia preliminarias deklaracijas. Jose atsispindi darbdavių, bankų ir kitų institucijų pateikta informacija. Vis dėlto ši informacija ne visada apima visas pajamas ar leidžiamus atskaitymus.
Praktikoje gyventojai dažnai pamiršta patikrinti, ar deklaracijoje matomos visos per metus gautos pajamos. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirbo keliose darbovietėse. Taip pat tiems, kurie gavo pajamų iš individualios veiklos, turto nuomos ar pardavimo.
Klaidų kyla ir tada, kai žmogus metų eigoje pakeitė darbą. Tokiais atvejais gali būti neteisingai pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis. Dėl to metų pabaigoje susidaro mokėtina suma. Ji nustebina tuos, kurie tikėjosi permokos.
Dažniausios su pajamomis susijusios klaidos:
- neįrašytos pajamos iš papildomos veiklos;
- pamirštos pajamos iš nuomos;
- neteisingai deklaruotas parduotas automobilis ar nekilnojamasis turtas;
- nepatikrinti kelių darbdavių pateikti duomenys;
- supainiotos apmokestinamos ir neapmokestinamos išmokos.
Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį, kad preliminari deklaracija yra tik pagrindas. Atsakomybė už jos tikslumą tenka pačiam gyventojui. Todėl prieš pateikiant dokumentą būtina peržiūrėti visas eilutes ir priedus.
Lengvatos taikomos ne visais atvejais
Nemažai gyventojų deklaruodami pajamas skuba susigrąžinti kuo daugiau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau čia dažnai padaroma klaidų. Viena jų – deklaruojamos išlaidos, kurios neatitinka lengvatos sąlygų.
Šiais metais gyventojai vis dar aktyviai deklaruoja įmokas už gyvybės draudimą, pensijų kaupimą ir studijas. Tačiau ne visi pasitikrina, ar jų sutartys atitinka galiojančius reikalavimus. Dėl to dalis prašomų grąžinti sumų vėliau koreguojamos.
Dar viena dažna problema – neteisingai deklaruojamos būsto, automobilio ar kitų paslaugų išlaidos, kurios iš tiesų nesuteikia mokestinės lengvatos. Gyventojai kartais remiasi pasenusia informacija. Arba vadovaujasi kitų asmenų patirtimi, nors taisyklės yra pasikeitusios.
Klaidos dažnos ir tarp tėvų, skiriančių dalį lengvatų vaikų naudai. Jei išlaidos deklaruojamos netinkamo asmens vardu, sistema gali jų nepriimti. Tuomet reikia teikti patikslinimą, o tai užima laiko.
Dažniausiai neteisingai taikomos šios lengvatos:
- už studijas sumokėtos įmokos, kai trūksta pagrindžiančių duomenų;
- pensijų kaupimo įmokos, kurios viršija leidžiamą ribą;
- gyvybės draudimo įmokos pagal reikalavimų neatitinkančias sutartis;
- išlaidos, kurios apskritai nėra priskiriamos lengvatoms.
Norint išvengti tokių klaidų, specialistai siūlo pirmiausia pasitikrinti aktualias taisykles VMI sistemoje. Taip pat naudinga peržiūrėti automatiškai perkeltus duomenis. Jei kyla abejonių, geriau kreiptis konsultacijos, nei taisyti jau pateiktą deklaraciją.
Skubėjimas ir neatidumas kainuoja laiko
Artėjant deklaravimo terminui, gyventojų aktyvumas smarkiai išauga. Tuomet dažniau pasitaiko techninių ir turinio klaidų. Žmonės deklaracijas pildo paskutinėmis dienomis. Dėl to nespėja įsigilinti į pastabas ar sistemos pranešimus.
Viena paprasčiausių, bet dažnų klaidų – nepaspaudžiamas galutinis pateikimo mygtukas. Gyventojas mano, kad deklaracija jau pateikta, tačiau sistema jos negauna. Vėliau paaiškėja, kad dokumentas liko juodraščiuose.
Pasitaiko ir neteisingai nurodytų banko sąskaitų. Dėl to permoka grąžinama vėliau. Kai kuriais atvejais ją tenka tikslinti atskiru prašymu. Kiti gyventojai pamiršta pridėti būtinus priedus. Tai aktualu individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Dažniausios praktinės klaidos deklaruojant:
- deklaracija išsaugoma, bet nepateikiama;
- neperskaitomi sistemos perspėjimai;
- neteisingai įrašoma banko sąskaita;
- nepridedami reikalingi deklaracijos priedai;
- nepatikrinama, ar po pateikimo gautas patvirtinimas.
Ekspertai pataria deklaravimą atlikti ne paskutinę dieną. Tuomet lieka laiko peržiūrėti duomenis ir ištaisyti netikslumus. Ypač tai aktualu tiems, kurių pajamos per metus buvo iš kelių šaltinių. Kuo sudėtingesnė finansinė situacija, tuo didesnė klaidos tikimybė.
Šių metų deklaravimo sezonas primena paprastą taisyklę. Automatiniai duomenys neapsaugo nuo atsakomybės. Keli papildomi patikrinimai dažnai padeda išvengti mokesčių nepriemokos, vėlavimo ar papildomo aiškinimosi su administratoriumi.
