Europos Centrinio Banko sprendimai šį pavasarį išlieka svarbiausias klausimas būsto paskolų turėtojams. Po kelių mažinimų rinka laukia, ar bazinės palūkanos kris dar kartą. Nuo to priklauso ir Euribor kryptis, ir mėnesinės įmokos Lietuvoje.
Pastaraisiais mėnesiais infliacija euro zonoje lėtėjo. Tačiau ji dar nėra galutinai suvaldyta. ECB vadovai kartoja, kad sprendimai priklausys nuo naujų duomenų. Tai reiškia, kad pavasaris gali atnešti palengvėjimą. Tačiau jis nebūtinai bus didelis.
Infliacija lėtėja, bet ECB išlieka atsargus
Didžiausia priežastis mažinti palūkanas yra silpnėjantis kainų augimas. Bendroji infliacija euro zonoje per pastaruosius ketvirčius mažėjo. Lėtėjo ir paslaugų kainų augimas. Tai svarbus signalas ECB politikai.
Vis dėlto centrinis bankas stebi ne tik bendrą infliaciją. Daug dėmesio skiriama darbo užmokesčiui. Taip pat vertinamos paslaugų sektoriaus kainos. Jei atlyginimai augs per greitai, kainų spaudimas gali atsinaujinti.
ECB taip pat mato vangų euro zonos augimą. Pramonė daugelyje valstybių dar silpna. Vartojimas atsigauna lėtai. Tokia aplinka paprastai palanki švelnesnei pinigų politikai.
Rinkos dalyviai šiuo metu linksta prie scenarijaus, kad dar vienas palūkanų mažinimas pavasarį yra tikėtinas. Tačiau jo mastas greičiausiai būtų ribotas. Kalbama apie 0,25 procentinio punkto žingsnį. Būtent toks sprendimas laikomas saugiausiu.
- Jei infliacijos rodikliai toliau gerės, ECB turės daugiau erdvės veikti.
- Jei energijos kainos šoktels, bankas gali pristabdyti mažinimą.
- Jei darbo rinka išliks pernelyg įtempta, sprendimai gali būti atidėti.
Ką tai reikštų Euribor ir būsto paskoloms Lietuvoje
Lietuvos gyventojams svarbiausias rodiklis yra ne vien ECB norma. Didžiausią tiesioginį poveikį daro 6 mėnesių Euribor. Būtent jis dažniausiai taikomas būsto paskolų sutartyse. Kai ECB pradeda mažinti normas, Euribor paprastai reaguoja anksčiau arba kartu.
Dalis šio lūkesčio jau įskaičiuota rinkoje. Todėl vienas ECB sprendimas nebūtinai sukels staigų įmokų kritimą. Palengvėjimas dažniau ateina palaipsniui. Jis matomas per kelis paskolos perskaičiavimo laikotarpius.
Pavyzdžiui, jei Euribor mažėja keliais dešimtosiomis punkto, mėnesinė įmoka krinta apčiuopiamai. Labiausiai tai jaučia tie, kurių paskolos likutis didelis. Taip pat tie, kurie paskolą ėmė kintamomis palūkanomis per pastaruosius metus.
Bankų atstovai Lietuvoje jau fiksuoja mažesnį spaudimą šeimų biudžetams. Tačiau 2021 metų lygio įmokų rinka dar nežada. Net ir toliau mažinant normas, palūkanų aplinka išliks aukštesnė nei itin pigių pinigų laikotarpiu.
- Trumpuoju laikotarpiu įmokos gali mažėti nuosaikiai.
- Greitesnis kritimas tikėtinas tik esant keliems nuosekliems ECB sprendimams.
- Didelė dalis naudos pasimatys tik atnaujinus paskolos palūkanų periodą.
Kas gali pakeisti pavasario scenarijų
Nors bazinis scenarijus palankus skolininkams, neapibrėžtumo išlieka daug. Pirmiausia riziką kelia geopolitinė padėtis. Ji veikia energijos kainas, logistiką ir verslo lūkesčius. Bet koks naujas šokas gali vėl pakelti infliaciją.
Kitas veiksnys yra JAV centrinio banko politika. Jei JAV palūkanos išliks aukštos ilgiau, ECB manevro laisvė mažės. Per didelis atotrūkis tarp bankų politikos gali veikti eurą. Silpnesnis euras didina importo kainų spaudimą.
ECB taip pat stebi kreditavimo tempą. Skolinimas verslui ir gyventojams euro zonoje buvo sulėtėjęs. Jei finansavimo sąlygos liks per griežtos, ekonomikos atsigavimas strigs. Tai būtų papildomas argumentas mažinti normas.
Paskolų turėtojams tai reiškia viena. Pavasarį tikėtinas palankus poslinkis, tačiau staigių pokyčių laukti nereikėtų. Finansų rinkos šiuo metu labiau kalba apie nuosaikų mažinimų ciklą, o ne agresyvų palūkanų karpymą.
Todėl artimiausi mėnesiai bus svarbūs ne tik ECB posėdžiams, bet ir naujiems infliacijos duomenims. Jei jie išliks palankūs, būsto paskolų turėtojai Lietuvoje gali sulaukti dar vieno įmokų sumažėjimo. Jei ne, pavasario džiugesys gali būti trumpesnis, nei tikėtasi.
