Velykų laukimas prekybos centruose jau akivaizdus. Lentynos prisipildė margučių dažų, šokoladinių zuikių ir tradicinių kepinių. Tačiau dalis pirkėjų pripažįsta, kad šiemet šventinė nuotaika maišosi su nerimu. Juos glumina augančios kainos ir vis brangesnis šventinis stalas.
Šventinis krepšelis brangsta, pirkėjai skaičiuoja
Tradiciniam Velykų stalui lietuviai dažniausiai renkasi kiaušinius, mėsos gaminius, pieno produktus, daržoves ir saldumynus. Būtent šios prekės per metus pabrango labiausiai. Pirkėjai sako, kad šventinis krepšelis kainuoja daugiau nei pernai, nors produktų kiekis išlieka panašus.
„Kiaušinių dėžutė jau kainuoja tiek, kiek anksčiau kainavo dvi. Dešrą ir sūrį renkuosi pigiausius, nes kitaip neišsiversiu“, – pasakoja vilnietė pensininkė, sutikta viename prekybos centre. Jos teigimu, anksčiau Velykoms pirkdavo ir daugiau skanumynų vaikams, dabar dalies jų atsisako.
Su panašia situacija susiduria ir jaunos šeimos. Jos dažniau planuoja pirkinius iš anksto ir stebi akcijas. „Turime sąrašą ir biudžetą. Jei kas netelpa, tiesiog neperkame. Šventė švente, bet sąskaitas vis tiek reikės apmokėti“, – sako dviejų vaikų tėvas iš Kauno.
Prekybininkai: akcijų bus, bet pigiausių prekių kiekiai riboti
Prekybos tinklai tikina, kad Velykoms ruošėsi iš anksto. Jie žada daugiau nuolaidų šventinėms prekėms. Ypač kiaušiniams, mėsos gaminiams ir saldumynams. Tačiau pripažįstama, kad pigiausių produktų kiekiai gali būti riboti, todėl didžiausias nuolaidas norintys pirkėjai turėtų nepalikti apsipirkimo paskutinei dienai.
„Stebime pirkėjų jautrumą kainai. Matome, kad žmonės aktyviau renkasi privačių prekių ženklų produkciją. Taip pat dažniau seka elektroninius leidinius ir lojalumo programų pasiūlymus“, – teigia vieno didžiausių prekybos tinklų atstovė. Pasak jos, dalis pirkėjų renkasi mažesnes pakuotes, bet nenori atsisakyti įprastų produktų.
Prekybininkai pabrėžia, kad dalį kainų augimo lemia tiekėjų ir žaliavų brangimas. Taip pat energijos ir logistikos kaštai. Vis dėlto jie pripažįsta, kad konkurencija rinkoje verčia nuolat ieškoti būdų, kaip išlaikyti pirkėjus. Todėl šventiniu laikotarpiu daugėja trumpalaikių, kelių dienų akcijų.
Ekonomistai ragina planuoti ir lyginti
Ekonomistai pastebi, kad Velykų laikotarpis tampa lakmuso popierėliu gyventojų nuotaikoms. Šventės išlaidos aiškiai parodo, kaip žmonės jaučiasi dėl savo finansinės padėties. Dalis gyventojų vis dar turi santaupų, sukauptų pandemijos laikotarpiu, tačiau jų rezervai tirpsta.
Pasak ekonomistų, kainų augimas lėtėja, bet pirkėjai vis dar jaučia ankstesnių metų šuolių pasekmes. „Žmonės lygina ne su praėjusiu mėnesiu, o su tuo, kiek mokėjo prieš dvejus ar trejus metus. Todėl ir susidaro įspūdis, kad viskas nuolat brangsta“, – aiškina ekonomikos analitikas.
Specialistai pataria Velykų pirkinius planuoti iš anksto. Jie rekomenduoja:
- susidaryti konkretų produktų sąrašą;
- palyginti kainas keliuose prekybos tinkluose;
- stebėti lojalumo programų pasiūlymus;
- dalį produktų, kurie negenda, įsigyti anksčiau;
- atsisakyti impulsyvių pirkinių.
Ekonomistų teigimu, tokia taktika leidžia sumažinti šventinio stalo kainą bent keliais dešimtimi eurų. Tai ypač svarbu šeimoms su vaikais ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Tradiciškumas išlieka, bet atsiranda daugiau kompromisų
Nors kainos kelia įtampą, lietuviai nenori atsisakyti Velykų tradicijų. Kiaušinių marginimas, bendri pusryčiai su artimaisiais ir šventinis stalas išlieka svarbūs. Tačiau vis dažniau pasirenkami pigesni sprendimai.
Vietoje kelių skirtingų mėsos patiekalų ant stalo atsiranda vienas, bet gausesnis. Brangesnius desertus keičia paprastesni kepiniai namuose. Kai kurios šeimos susitaria dalintis atsakomybe. Vieni atsineša karštą patiekalą, kiti desertą ar užkandžius. Taip šventės našta pasiskirsto tarp šeimos narių.
Psichologai primena, kad šventės pirmiausia siejamos su bendravimu ir laiku kartu. Daug žmonių tai jaučiasi suprantantys. Jie renkasi mažiau, bet kokybiškiau. Svarbiau tampa ne gausa ant stalo, o susitikimas su artimaisiais.
Artėjant Velykoms, prekybos centrai dar labiau prisipildys pirkėjų. Vieni ieškos geriausių kainų, kiti – paskutinės minutės pirkinių. Tačiau vis daugiau žmonių į šventę žvelgia pragmatiškai. Jie stengiasi išlaikyti tradicijas, bet kartu prisitaikyti prie savo piniginės galimybių.
