Demografiniai rodikliai Lietuvoje blogėja jau kelis dešimtmečius. Gyventojai sensta, o dirbančių žmonių dalis mažėja. Pensijų fondų ir „Sodros“ tvarumas tampa vis aktualesne tema. Ekonomistai vis dažniau sako, kad pensinio amžiaus kėlimas ateityje bus neišvengiamas, nors politinė valia apie tai kalbėti kol kas silpna.
Senstanti visuomenė ir spaudimas „Sodrai“
Lietuva patenka tarp sparčiausiai senstančių Europos Sąjungos valstybių. Gyvenimo trukmė ilgėja, o gimstamumas išlieka vienas mažiausių regione. Tai reiškia, kad pensininkų dalis visuomenėje augs, o dirbančiųjų, kurie moka įmokas, skaičius trauksis.
Šiuo metu pensijos Lietuvoje daugiausia finansuojamos iš einamųjų įmokų. Dabartiniai dirbantieji išlaiko dabartinius pensininkus. Tokia sistema jautri demografiniams pokyčiams. Jei dirbančiųjų mažėja, o pensininkų daugėja, „Sodros“ finansinis balansas silpnėja.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad senėjimo tempai lenkia ekonomikos augimą. Tai ilgainiui riboja galimybes didinti pensijas. Valstybei tenka rinktis tarp didesnių mokesčių, didesnio skolinimosi arba sisteminių reformų.
Eksperto vertinimas: dabartinis modelis ilgai neišsilaikys
Su pensijų sistema dirbantys ekspertai vieningai kalba apie struktūrinį spaudimą. Jų teigimu, vien indeksuoti pensijų nepakaks. Reikia spręsti ir pensinio amžiaus klausimą. Dalis specialistų mano, kad diskusija atidėliojama dėl politinės rizikos.
Ekonomistai pabrėžia kelis veiksnius, kurie stums pensinio amžiaus kėlimą:
- ilgesnė vidutinė gyvenimo trukmė ir ilgesnis pensijos gavimo laikotarpis;
- mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius;
- emigracijos palikimas ir neišspręstos grįžtamosios migracijos problemos;
- augantis viešųjų finansų spaudimas dėl sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų.
Pasak ekspertų, vien tik ekonomikos augimas problemos neišspręs. Jei pensinis amžius liks nepakitęs, o demografinė struktūra blogės, valstybė susidurs su vis didesniu deficitu. Tai ribos galimybes investuoti į švietimą, gynybą ir infrastruktūrą.
Tarptautinė patirtis: dauguma šalių jau pasirinko kelią aukštyn
Daugelis Europos valstybių jau padidino pensinį amžių arba susiejo jį su gyvenimo trukme. Tokį modelį taiko Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys. Kai kur pensinis amžius automatiškai kyla, jei gyventojai gyvena ilgiau.
Tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rekomenduoja šalims svarstyti pensinio amžiaus kėlimą. Argumentas paprastas. Jei žmonės gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka darbingi, logiška, kad dalį to laiko jie praleistų darbo rinkoje.
Lietuva jau yra numačiusi pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų. Tačiau ekonomistai neatmeta, kad vėlesnėms kartoms riba gali būti dar aukštesnė. Tai priklausys nuo demografijos, migracijos ir produktyvumo augimo.
Kokios alternatyvos ir ką tai reikštų dirbantiesiems
Ekspertai pabrėžia, kad pensinio amžiaus kėlimas nėra vienintelė priemonė. Kartu galima svarstyti ir kitas kryptis:
- skatinti ilgiau dirbti savanoriškai, taikant mokesčių lengvatas ar didesnes pensijas už papildomus darbo metus;
- plėsti antros ir trečios pakopos pensijų kaupimą, kad dalis naštos būtų perkelta nuo valstybės ant asmens;
- gerinti darbo sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms, investuoti į persikvalifikavimą;
- mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti oficialių įmokų bazę.
Vis dėlto ekonomistai pripažįsta, kad be oficialaus pensinio amžiaus korekcijų bus sunku išlaikyti sistemos balansą. Ypač jei visuomenė tikisi, kad pensijos artės prie vidutinio atlyginimo lygio.
Dirbantiesiems tai reikštų ilgesnį laiką darbo rinkoje. Tačiau kartu atsirastų daugiau lankstumo. Galėtų plisti dalinio užimtumo ar lanksčių grafikų modeliai vyresniems darbuotojams. Darbdaviams tektų prisitaikyti ir investuoti į vyresnio amžiaus specialistų išlaikymą.
Ekspertai ragina politinę klasę pradėti atvirą diskusiją. Ne tada, kai krizė jau bus akivaizdi, o dabar, kol dar yra laiko planuoti. Kuo anksčiau visuomenė sužinos galimus pokyčius, tuo lengviau bus jiems pasirengti tiek finansiškai, tiek psichologiškai.
