Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo masiniu įrankiu. Verslas jį diegia greičiau, nei dauguma darbuotojų spėja suprasti pasekmes. Darbo rinkos ekspertai įspėja, kad dalis žmonių vis dar gyvena iliuzijoje, jog DI jų darbo nelies, nors pirmieji atleidimai jau vyksta ir Lietuvoje, ir pasaulyje.
Ekspertas: „Rizika didesnė, nei daug kas mano“
Personalo ir darbo rinkos analitikas Tomas Jankus sako, kad dauguma darbuotojų situaciją vertina pernelyg ramiai. Pasak jo, per artimiausius 3–5 metus DI pakeis ne pavienius žmones, o ištisus skyrius.
„Daugelis mano, kad DI atims tik žemos kvalifikacijos darbus. Tai klaidingas įsitikinimas. Automatizuojamos ir kanceliarinės, ir kūrybinės, ir analitinės užduotys“, – sako jis.
Anot eksperto, rizika ypač didelė tiems, kurių darbas susijęs su pasikartojančiomis užduotimis kompiuteryje. Tai duomenų pildymas, ataskaitų rengimas, standartinių tekstų kūrimas, paprastas klientų aptarnavimas.
„Didžiausia problema, kad dalis žmonių net nesupranta, kiek jų kasdienio darbo jau šiandien gali atlikti DI. Jie mano, kad vadovai apie tai dar tik svarsto. Tačiau realybėje sprendimai jau priimami“, – teigia T. Jankus.
Kokie darbai pirmiausia atsiduria rizikos zonoje
Ekspertai išskiria kelias sričių grupes, kuriose DI ir automatizacija greičiausiai pakeis žmones. Tai jau matyti iš naujų įrankių, kuriuos diegia įmonės.
- Administracinis darbas. Sekretoriai, biuro administratoriai, duomenų suvedimo specialistai. DI gali automatiškai tvarkyti dokumentus, planuoti susitikimus, atsakyti į standartinius laiškus.
- Tekstų ir turinio kūrimas. Renginių aprašymai, produktų tekstai, paprasti straipsniai, reklaminiai šūkiai. DI jau dabar generuoja tekstą keliomis kalbomis per kelias sekundes.
- Klientų aptarnavimas. Pokalbių robotai perima dalį skambučių ir žinučių. Jie atsako į dažniausiai užduodamus klausimus ir nukreipia tik sudėtingesnes situacijas žmogui.
- Finansai ir apskaita. Programos automatiškai skaičiuoja sąskaitas, tikrina duomenis, sudaro ataskaitas. Buhalteriams lieka mažiau rutinos, bet ir mažiau etatų.
- Rinkodara ir analitika. DI analizuoja vartotojų elgseną, siūlo reklamos kampanijas, optimizuoja biudžetus. Dalies analitikų darbas tampa perteklinis.
Pasak T. Jankaus, pavojus gresia ne tik žemiausios grandies darbuotojams. Vidurinės grandies specialistai taip pat gali susidurti su situacija, kai jų atliekamos užduotys susiaurėja, o darbdaviai nusprendžia mažinti komandą.
Darbdaviai jau skaičiuoja, kiek žmonių gali pakeisti DI
Įmonės, ypač tarptautinės, aktyviai testuoja DI sprendimus. Oficialiai kalbama apie „procesų optimizavimą“ ir „efektyvumą“. Tačiau užkulisiuose skaičiuojama, kiek etatų galima atsisakyti.
„Lietuvoje darbdaviai kalba atsargiau. Tačiau realūs pavyzdžiai jau yra. Viena paslaugų įmonė, įdiegusi DI įrankius, per metus sumažino administracijos darbuotojų skaičių trečdaliu“, – pasakoja T. Jankus.
Darbuotojai dažnai apie tai sužino paskutiniai. Oficialus motyvas – pertvarka arba veiklos optimizavimas. Tačiau reali priežastis – DI, kuris perima didelę dalį funkcijų.
„Dalis žmonių dar tiki, kad DI yra laikina mada. Jie galvoja, kad vadovai vis tiek rinksis žmogų. Tačiau verslas remiasi skaičiais. Jei sistema tą pačią užduotį atlieka pigiau ir greičiau, pasirinkimas akivaizdus“, – sako analitikas.
Ką gali padaryti darbuotojai, kol dar nevėlu
Ekspertai sutaria, kad pagrindinė gynyba nuo DI keliamo pavojaus – nuolatinis mokymasis. Svarbu ne tik išmokti naudotis naujais įrankiais, bet ir suprasti, kaip keičiasi pati profesija.
T. Jankus siūlo kelis konkrečius žingsnius:
- Įvertinti savo darbo užduotis. Sąžiningai peržiūrėti, ką darote kasdien. Paieškoti, ar tam jau egzistuoja DI įrankiai.
- Pradėti naudoti DI patiems. Išmokti generuoti tekstus, analizuoti duomenis, kurti vaizdus ar kodą. Tai padeda suprasti, ką technologija gali, o ko dar negali.
- Gilinti unikalias kompetencijas. Dėmesį skirti tam, ko DI kol kas neatlieka gerai. Tai kūrybinis mąstymas, strategija, santykiai su žmonėmis, derybos.
- Plėsti žinias apie kelias sritis. Vienos srities specialistas yra pažeidžiamas. Didesnį saugumą suteikia gebėjimas jungti skirtingas kompetencijas.
Pasak eksperto, darbo vieta bus saugesnė tiems, kurie DI priims kaip įrankį, o ne konkurentą. Darbdaviai labiau vertins tuos, kurie geba naudoti technologijas ir dėl to kuria didesnę vertę.
„Didžiausią riziką patirs ne tie, kurių profesijas palies DI. Labiausiai nukentės tie, kurie patys atsisakys keistis. Būtent jie ir yra tie žmonės, kuriems šiandien dar nė nenuotoka, kad jų darbas jau atsidūrė pavojaus zonoje“, – apibendrina T. Jankus.
