Kiekvienos kadencijos Seime atsiranda politikų, kuriems atrodo, kad didžiausia netvarka yra šalies miškų ūkio valstybiniame sektoriuje. Kurpiami įvairūs miškų valdymo modeliai. Paprastai per tuos pertvarkymus sutrikdomas urėdijų darbas, dalis miškų išgrobstoma. Ir šiame Seime jau kalbama apie būtinybę pertvarkyti valstybinių miškų valdymo struktūrą.
Dingstis toms pertvarkoms esą „optimalaus šalies miškų valdymo ir ūkininkavimo miškuose efektyvumo siekimas". Tačiau kai kurių pertvarkymų rezultatai pasirodė priešingi deklaruotiems siekiams.(...)
Atkūrus nepriklausomybę sovietmečiu nacionalizuotos privačios miškų valdos pradėtos grąžinti jų teisėtiems savininkams. Taip greta valstybinės atsirado privati miškų nuosavybė. Šiuo metu privatūs miškai sudaro 35 proc. visų Lietuvos miškų. Bet žemės reforma nebaigta - dar apie 15 proc. miškų neturi savo šeimininko. Jie turėtų būti grąžinti savininkams arba perduoti kuruoti valstybiniams miškų valdytojams.(...)
Dar prieš trejus metus Aplinkos ministerijos (tuometinis ministras Arūnas Kundrotas) užsakymu Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokslininkai miškininkai, vadovaujami šios aukštosios mokyklos rektoriaus prof. Romualdo Deltuvo, parengė Lietuvos valstybinių miškų valdymo pertvarkymo studiją. Susipažinę su kitų valstybių miškų valdymu mokslininkai pasiūlė kelis pertvarkymo variantus. Du jų susilaukė gausiausių diskusijų, kurios vis dar tęsiasi.(...)
Nepaisant, kad nuo pirmosios studijos parengimo praėjo nemažai laiko, tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, valstybinių miškų valdymo pertvarka tebėra pradinėje stadijoje. „Vyriausybės programoje numatytos priemonės, tarp kurių yra ir urėdijų skaičiaus mažinimas. Tačiau pirmiausia būtina atlikti valstybinių miškų urėdijų veiklos analizę, įvertinant valdymo, administravimo ir ūkinės ekonominės veiklos efektyvumą", - „ŪP" aiškino apie reformos tempus V. Vaičiūnas.
Sunku pasakyti, kada ta miškų valdymo pertvarka pajudės iš vietos, nes dar nėra teisės akto, leidžiančio ją pradėti. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, „ŪP" paklaustas, ar komitetas svarstė valstybinių miškų valdymo reformos klausimą, atsakė, jog „dar nėra ką svarstyti, o pokalbių su pavieniais valstybinių miškų pareigūnais buvo nemažai, kalbėta ir apie LŽŪU parengtą studiją. Tačiau miškininkai dar vieningai neapsisprendė, kuria kryptimi reikėtų reformuoti miškų valdymą."
Kai kurių urėdijų vadovai skeptiškai žiūri į ketinimus pertvarkyti valstybinių miškų valdymą, teigdami, kad veiksminga dabartinė tradicinė struktūra (urėdijos - girininkijos - eiguvos). Jų nuomone, nieko nereikia keisti, tik galbūt patobulinti. Ir ši nuomonė verta dėmesio, nes vos tik pradėjus kristi medienos kainoms Generalinė urėdija parengė ekstremalių situacijų priemonių planą. Generalinio urėdo Benjamino Sakalausko teigimu, šis su urėdijų vadovais suderintas planas padės valstybinėms miškų įmonėms išgyventi sunkmetį.(...)
Aplinkos ministras G. Kazlauskas vasario 5 d. susitikime su Dzūkijos miškininkais ir Varėnos r. valdžios atstovais pareiškė, kad reformos bus: (...) „Manau, kad reformų labiausiai prireiks, kai išlipsime iš ekonominės duobės. Kita vertus, nemanykite, kad kas nors kirs per urėdijas ir likusį miškų ūkį lyg kirviu. Taip nebus - reformų imsimės pamažu, pirmiausia atsižvelgdami į miškininkų siūlymus ir pageidavimus."
