Trečiadienis, 2018 m. birželio 20d., 03:42
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A

Miškotvarka


VĮ NEMENČINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS
MIŠKOTVARKOS PROJEKTO 2011 – 2020 METAMS SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas - tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Miškotvarkos projektas parengtas Vj Nemenčinės miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2010), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą - 2009 m spektrozonines aero fotonuotraukas ir jų pagrindu sudarytus orto fotografinius žemėlapius. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:
-medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
-augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
- pomiškio ir trako įvairovė;
-miškų sanitarinė būklė.
Taksacija vykdyta sklypais. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir numatytos ūkinės priemonės sekančiam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.
Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.
Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:
-miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;
-saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;
-miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;
-miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 63,0 tūkst. ha, iš kurių 62,4 tūkst. ha, sudaro miško žemė, teritorijos miškingumas 57,2%. VĮ Nemenčinės miškų urėdijos patikėjimo teise valdomas bendras inventorizuotas plotas yra 31178 ha, ir tai sudaro 50% bendro visų nuosavybės ir valdymo formų inventorizuoto ploto, iš jo valstybinės reikšmės miškai sudaro 31102 ha iir kiti urėdijos plotai - 76 ha (užstatytos teritorijos, keliai, tvenkiniai ir kt.). VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomas miško žemės plotas yra 30688 ha.
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas (sutartis su miškų urėdija 2010-12-10 Nr.64-34), o kitų nuosavybės formų miškams pateikti tik suvestiniai inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra duomenys apie visų nuosavybės formų miškus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomų miškų plotas (31102 ha) priskirtas devynioms girininkijoms: Sužonių, Purviniškių, Žeimenos, Pabradės, Meros, Nemenčinės, Magūnų, Liepynės ir Arvydų. Girininkijų plotas svyruoja nuo 2,2 tūkst. ha (Sužonių g-ja) iki 4,4 tūkst.ha (Arvydų g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,46 tūkst.ha.Miškai suskirstyti j 1049 kvartalus, o juose - į 15590 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 29,6 ha, taksacinio sklypo - 2,0 ha.
Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį prikirti miškų grupėms ir pogrupiams: Rezervatinių, I grupės miškų nėra, II grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai užima 25% (7778 ha), III grupės apsauginiai miškai - 13,7% (4257 ha) ir IV grupės ūkiniai miškai - 61,3% (19067 ha) ploto.
Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 29245 ha, 29,5% medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant 8631 ha). Neapaugusių mišku plotų yra 521 ha (1,7% miško žemės ploto), iš jų 372 ha kirtavietės, 56 ha- miško aikštės, ir 94 ha- žuvusių medynų. Ne miško žemės yra 414 ha (1,3% bendro ploto), iš jų pelkių 375 ha, trasų (platesniu nei lOm. ) 2,8 ha.
Bendras medynų turis yra 7,84 mln.m . Vidutinis medynų tūris hektare – 268m3, brandžių medynų - 3l0m3 , vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,55m3.Vidutinis medynų skalsumas yra 0,76, vidutinis visų medynų amžius - 70 metų.
Vyrauja spygliuočių medynai - pušynai sudaro 79,9%, eglynai 8,5% ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai 7,1%, juodalksnynai - 1,6%, baltalksnynai - 0,8%, drebulynai - 0,6% ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai, klevas, guoba) auga tik 412 ha plote (1,5%).
Medynai UI ir IV grupės miškuose pagal brandumo grupes: jaunuolynai užima 19,8% (4343 ha), pusamžiai - 48,5% (10629 ha), pribręstantys - 11,4% (2500 ha) ir brandūs - 20,3% (4441 ha) ploto.
Vyrauja normalaus drėgnumo (72%), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 18,9%, iš jų nusausintos apie 4,6% plote.
VĮ Nemenčinės urėdijos teritorijoje yra Asvejos regioninis parkas bei Labanoro regioninio parko teritorijos dalis, vienuolika valstybinių draustinių - Girijos ir Žeimenos kraštovaizdžio draustiniai, Skersabalių ir Verdeikių geomorfologiniai draustiniai, Buivydžių hidrografinis draustinis, Algirdėnų, Baltasamanės, Eituniškių ir Perūno telmologiniai draustiniai, Taurijos ornitologinis draustinis ir Žeimenos ichtiologinis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę jvairovę saugančios Natūra 2000 teritorijos - trys paukščių apsaugai svarbios .teritorijos (PAST) ir dvylika vietovių atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).
VĮ Nemenčinės miškų miškų urėdijoje valstybės saugomose teritorijose valstybinės reikšmės miškai sudaro - 5,9 tūkst. ha (18,9% nuo bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). Natūra 2000 teritorijose valstybinės reikšmės miškų yra 6,8 tūkst. ha.

Praėjusio vykmečio (2001 - 2010 metų) miško ūkinės veikos analizė

Atlikta miškotvarkos 2001 m. projekte pateiktų suprojektuotų ūkinių priemonių apimčių 2001 - 2010 metams, jų įvykdymo, analizė ir įvertinimas. Panaudoti taip pat ir 1986 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito, todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2001-2010) duomenų analizei, ją atliekant 30688 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).
1. Miško plotų kaita. VĮ Nemenčinės miškų urėdijos bendras plotas sumažėjo apie 606 ha. Plotas sumažėjo kadangi 2001 m. miškotvarkos metu buvo inventorizuotos ir į urėdijos plotą įtrauktos žemės ūkio naudmenos (370 ha), ežerai ir tvenkiniai (254 ha). Tačiau valstybinės reikšmės miškuose augančių medynų plotas padidėjo 1069 ha pelkes inventorizavus medynais (1013ha).
2. Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2001-2010 m. padidėjo 877 ha. Medžių rūšių kaita miškų urėdijos valdomuose miškuose vertintina teigiamai, minkštųjų lapuočių (B, D, Bt) plotas sumažėjo 234 ha. Spygliuočių medynų plotas padidėjo, kadangi jais buvo želdomos plynumos ir VĮ Nemenčinės miškų urėdija vykdė intensyvius ugdymo kirtimus, kuriais iškirsti minkštieji lapuočiai. Didelė dalis buvusių pelkių inventorizuota žemo boniteto pušies medynais. Minkštųjų lapuočių medynų plotas sumažėjo, dėl intensyvaus jų ugdymo, o brandžius medynus iškirtus, dalį jų vėliau atkuriant spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais.
3. Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto iškirsta likvidinio tūrio: 1986 - 1,9 m3 , 2000 m. - 3,2 m3, 2010 m. - 3,4 m3. Kasmet iškertant tik dalį prieaugio, vyko tolydus medienos tūrio kaupimas, ypač III-IV grupės (2,6 m3/ha) miškuose. Per vykmetj valstybinės reikšmės miškuose sukaupta papildomai apie 0,73mln. m3 medienos.
Ugdomųjų (einamųjų) kirtimų apimtį urėdija įvykdė tik 93proc. (pagal plotą), o pagal tūrį 81% dėl ko nepilnai išnaudotas šios amžiaus grupės medynų potencialas bei pasiekti šių kirtimų tikslai.
4. Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 13%, kai eglynuose 53%. Brandžių medynų plotas padidėjo 237 ha, o perbrendusių medynų plotas padidėjo 53 ha. Labiausiai kaupiasi perbrendę spygliuočių medynai. daugelio brandžių medynų vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.
5. Medynu tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Visų medynų tūris nustatytas 25 m3/ha o brandžių medynų tūris - 26 m3/ha didesnis. Tokie medynų tūriai nustatyti pasikeitus miškų inventorizacijos taisyklėms, naudojant tikslesnius medynų tūrio nustatymo metodus, dėl antro medyno ardo išskyrimo normatyvo ir padidėjusio medienos prieaugio medynuose, kuriuose buvo vykdyti savalaikiai ugdymo kirtimai.
6. Miško atkūrimas. Per vykmetį (2001-2010) plynai iškirsta 1871ha medynų. Želdinta 86 % kirtaviečių, savaime atžėlė 12%, dar neatkurtos kirtavietės užima 19% ploto. Įveista 1272,3 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 86%, patenkinami -13% ploto. Blogų ir žuvusių - 1%. Gerą želdinių 2001 m. buvo 40%, patenkinamų 51% ir blogų bei žuvusių 9%. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, aiškiai pagerėjusi. Paliktose savaime atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 63%, juodalksniais 23%, drebulėmis 1%, o spygliuočiais tik 13% atžėlusio ploto. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, tikslinių medžių rūšių medynai formuojami ugdymo kirtimais.
7. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, VĮ Nemenčinės miškų urėdijos ir Asvejos regioninio parko pastangomis įrengta per 77 įvairios paskirties rekreacijos objektų (6 stovyklavietės, 20 poilsiaviečių, 25 atokvėpio vietos, 3 pėsčiųjų pažintiniai takai, 1 apžvalgos aikštelė ir kt.). Šie objektai visuomenės intensyviai lankomi, todėl dalis susidėvėję, būtina vykdyti priežiūros ir remonto darbus.
8. Didesnė dalis urėdijos miškų yra aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės 70% miškų valstybinės reikšmės), bendras urėdijos - 54% nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimo, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms per vykmetį kilo 409 gaisrai (gaisrų apimtas plotas 121 ha). Automatizuota gaisrų stebėjimo programa pradėta diegti 2010 m. (dokumentų derinimo stadija). Kol kas gerai veikia esama gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistema.
9. Mišku sanitarinė būklė gera. Inventorizuota 36,0 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,4% nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis medienos tūrio atkritimas sudaro apie 9,2 tūkst. m3. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų didesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo.
10. Medžioklės ūkio rodikliai. Elninių žvėrių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, šių pažeidimų pasekmės jaučiasi ir dabar medynai nestabilūs, dėl pažeisto antro eglės ardo sumažėjo neplynų kirtimų galimybės. Elninių žvėrių gausa 2010 m. taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 341 ha urėdijos miške (1,2% viso medynų ploto), dauguma pažeidimų yra ankstesnių metų. Šiuo metu taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės. Didėja bebrų
daroma žala miškams - dėl patvenktų upelių ir griovių yra 44,4 ha džiūstančių ir 88,3 ha.žuvusių medynų.
11. Urėdijos miškai sertifikuoti 2004 metais, resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus - išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodika (2008m.), o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimais (2010m.). Pagrindinių kirtimų projektas parengtas (2012 - 2016 m.), po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems penkiems metams (2017 -2021 m.).
Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį.
Metinis medienos naudojimas sudaro 96,6 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniams kirtimams tenka 72 %, ugdymo kirtimams - 17% ir sanitariniams bei kitiems kirtimams 11% bendro naudojimo.
Pagrindiniai kirtimai 11 miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai neplynais kirtimais. Neplyni kirtimai sudarys 34% ploto TII miškų grupės miškuose ir 27% IV miškų grupės miškuose. Plynais kirtimais 2012 - 2016 metais bus iškirsta 884 ha, iš jų 86% ploto IV grupės ūkiniuose miškuose.
Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 4,0 m bendro arba 3,3 m3' likvidinės medienos (iš jų pagrindiniais kirtimais 2,4 m3 /ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama : II - 0,9, III-3,43 ir IV-4,27 m3/ha.
Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis- 6,55 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 17%, III - 63%, IV - 79% bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio - 1,5%. Kasmet miško kirtimais bus apimama 2,9% viso medynų ploto.
Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 520 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1118 ha suprojektuotų 2012-2016 metams plynų kirtimų. Iš viso 1638 ha. Želdinti numatoma apie 70%, paliekama želti - 30% ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 69% sudarys mišrus želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui 154 ha. Čia taip pat įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas. Mišrus želdinai su ąžuolu sudarys apie 10% viso želdomo ploto.
Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 7990 ha arba 38%), pateikta esamų sėklinių medynų (1,6 ha) charakteristika, sėklinės plantacijos - 30,4 ha ir palikuonių bandomieji želdiniai 1,0 ha. Apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 910 tūkst. vnt).
Miško apsauga. Apskaičiuota sanitarinių kirtimų apimtis (10,2 tūkst.m3 likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimais rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.
Parengtas priešgaisrinio miškų tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis. Aukšto degumo miškų yra 70%, vidutinio degumo 15% ir žemo degumo 15% ploto. Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 900 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.
Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti medžioklės plotų vienetais. Miškai priskirti briedžių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius - 548 sąlyginiai elniai (145 briedžių ir 112 elnių, stirnų 1724). Leistina šernų banda - 539 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis (144,7 t.), išskirta 7,0 ha pašarinių laukelių yra 156 biotechninių įrenginių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.
Mišku sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 634,4 ha arba 27% viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupės miškuose atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 837,5ha) taikant vietinės melioracijos būdus.
Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreacinių miškų pogrupiams priskirta 5979 ha miškų (9,5% viso miškų ploto), iš jų 4980 ha (17%)valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, parkų rekreacinės zonos miškai, miestų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 55 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt), kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojami įrengti nauji rekreacijos objektai: 5 poilsiavietės, 3 stovyklavietės, 2 atokvėpio vietos ir kiti objektai (7). Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (24,8 ha).
Gamtosauginių priemonių planas. Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis Ml:50 000, girininkijoms 1:20 000. Jame aprašytos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui.
Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, o taip pat ekonominę naudą.
Esant dabartiniam išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 4,3%.
Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.


Miškų plotų pasiskirstymas 

Miškų teritorijos plotas, ha

Miškų pasiskirstymas pagal nuosavybės formas, ha

Valstybinių miškų pasiskirstymas pagal girininkijas, ha

Miškų rajoninis pasiskirstymas, ha

62997

Valstybiniai

31178

Sužionių

2212

Vilniaus rajono savivaldybėje

30149

Purviniškių

3238

Žeimenos

3157

Rezervuoti

privatizavimui

14605

Pabradės

3561

Vilniaus miesto savivaldybėje

3288

Meros

3828

Nemenčinės

3051

Švenčionių rajono savivaldybėje

28902

Magūnų

3500

Privatūs

17214

 

 

Liepynės

4202

Molėtų rajono savivaldybėje

54

Arvydų

4353



Valstybinės reikšmės miškų charakteristika

Medynų plotas, ha / %

Vidutiniai taksaciniai rodikliai

Medynų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančią medžių rūšį, ha

31178 / 57,1

Medynų tūris m3/ha

268

Miško želdiniai

8631

Pušynai

23380

Brandžių medynų tūris m3/ha

310

Eglynai

2494

Ąžuolynai

196

Vidutinis medienos prieūgis m3/ha

6,55

Uosynai

201

Beržynai

2079

Medynų vidutinis amžius

70

Juodalksnynai

458

Vidutinis medynų skalsumas

0,76

Drebulynai

184

Baltalksnynai

205

Vidutinis medynų bonitetas

1,9

Kiti medynai

37



Miškų grupės ir kategorijos (plotas ha)

Miškų grupės ir kategorijos

Valstybinės reikšmės miškai

%

I grupės (rezervatiniai) miškai, iš viso

-

 

II grupės(specialios paskirties)miškai, iš viso

7778

 25

A) ekosistemų apsaugos miškai, iš viso

2798

 

draustiniai (ar jų dalys) su 2 gr. ūkiniu režimu

2472

 

saugomų kraštovaizdžio objektų miškai

50

 

priešeroziniai miškai

274

 

sėklinės ir genetinės reikšmės medynai

2

 

B) rekreaciniai miškai , iš viso

4980

 

miestų miškai

3537

 

miško parkai ir valstybinių parkų rekreacinės zonos

1380

 

rekreaciniai miško sklypai

64

 

III grupės (apsauginiai) miškai, iš viso

4257

 13,7

 draustiniai su 3 gr. ūkiniu režimu

 valstyb. parkų apsauginių (vidinių)

zonų miškai

  kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai

  vandens telkinių apsaugos zonų miškai

  miško sėkliniai medynai

IV grupės ūkiniai miškai

  ūkiniai miškai

  ūkiniai miškai, esantys valst. parkų

ūkinėje zonoje

 

1625

530

 

64

 

2003

 

20

19067

18782

285

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

61,3




Lietuvo kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Pabradės karinio poligono

vidinės miškotvarkos projekto

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Pabradės karinio poligono teritorijos miškams. Lietuvos kariuomenei suteikta teisė neterminuotai naudotis karinio mokymo teritorija, o nenukirstą mišką ir iš jo pagamintą medieną poligone valdo ir naudoja VĮ Nemenčinės miškų urėdija. Pagal parengtą vidinės miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai.

Miškų inventorizacijos darbai atlikti vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtintia Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2014 m. spektrozonines aerofotonuotraukas ir jų pagrindu sudarytus ortofotografinius žemėlapius. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

  • · medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
  • · augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
  • · pomiškis ir trakas;
  • · miškų sanitarinė būklė.

Svarbiausi VĮ Nemenčinės miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie VĮ Nemenčinės miškų urėdijos centrinio poligono miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

miškų išteklių inventorizavimas VĮ Nemenčinės miškų urėdijos centrinio poligono teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas centrinio poligono teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausią dešimtmetį, parengimas.

VĮ Nemenčinės miškų urėdijos centrinio poligono administruojamoje teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 1366.5 ha, iš kurių 1365.2 ha sudaro miško žemė, teritorijos miškingumas 61.5 % (centrinio poligono bendras teritorijos plotas yra 2221 ha). Centrinio poligono teritorijoje visi inventorizuoti miškai yra valstybinės reikšmės, o naudotojas – LR Krašto apsaugos ministerija.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Žeimenos girininkijos centrinio poligono valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (1366,5 ha) priskirtas Žeimenos girininkijai. Miškai suskirstyti į 33 kvartalus, o kvartalai – į 885 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 41,4 ha, taksacinio sklypo plotas – 1,5 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: rezervatinių, I grupės miškų nėra, II grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai užima miškų teritorijos plotą – 2,8 % (38 ha), III grupės apsauginiai miškai – 1,2 % (16,9 ha) ir IV grupės ūkiniai miškai – 96 % (1311,6 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 1289,6 ha (94,4 %), 72,1 ha medynų yra kultūrinės kilmės, įveisti sodinant 5,3 % nuo bendro inventorizuoto ploto. Neapaugusių mišku plotų yra 32,1 ha (2,4 %) nuo miško žemės ploto, iš jų 8,6 ha – miško aikštės ir 0,4 ha – žuvusių medynų ir miško aikštės (ateityje bus verčiamos kitomis naudmenomis 23,1 ha). Ne miško žemės yra 1,3 ha (0,1 % nuo bendro ploto), iš jų kelias 0,2 ha, griovys 1,1 ha.

Bendras medynų tūris yra 307,07 tūkst. m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 238 m3, brandžių medynų – 339 m3 tūris hektare, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 7,29 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,73, vidutinis visų medynų amžius – 56 metų.

Vyrauja pušynai – 92,8, beržynai – 6,2 %, juodalksnynai – 0,6 %, drebulynai – 0,1 %. Eglynai apima 0,3 %, ir kiti medynai– 0,1 % nuo visų medyno ploto.

Medynai III ir IV grupių miškuose pagal brandumo grupes: jaunuolynai sudaro 22,2 % (277,6 ha), pusamžiai – 67,9 % (850,5 ha), pribręstantys –4,4 % (54,8 ha) ir brandūs – 5,6 % (69,8 ha) ploto.

Vyrauja sausos normalaus drėgnumo augavietės (90,4 %), užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 3,2 %, iš jų tik 1,3 % nusausintos. Tarp visų augaviečių vyrauja nederlingos Nb augavietės (apie 75,3 %) tinkamos pušies ir beržo augimui. Labai derlingos Na augavietės (13,3 %) tinkamos pušynų augimui. Kitos augavietės augavietės sudaro tik nuo 1,7 % iki 0,1 % ploto visų augaviečių.

Centrinio poligono miškuose yra du valstybiniai draustiniai: Žeimenos keaštovaizdžio draustinis ir Žeimenos ichtiologinis draustinis (32,1 ha ir 5,0 ha), saugomoms teritorijoms priskiriamas ir Pabradės atkuriamasis sklypas (64,4 ha), yra biologinę įvairovę saugančios „Natura 2000“ teritorijos – viena (64,4 ha) paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST), ir dvi (69,4 ha) vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Miško ūkinės veikos 2003–2015 metais analizė

Centrinio poligono vidinės miškotvarkos projekte pateikta 2003 m. suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 2003–2015 metams ir jų įvykdymo analizė bei įvertinimas. Valstybinių miškų plotas keitėsi, todėl ilgesnio laikotarpio analizei naudotas sąlyginis plotas, daugiau dėmesio skirta paskutiniojo vykmečio (2003–2015 m.) duomenų analizei, ją atliekant 1366,5 ha miškų plote. Išvados suformuluotos atlikus valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę.

Miško plotų kaita. Bendras inventorizuotas VĮ Nemenčinės miškų urėdijos centrinio poligono plotas per 15 m. sumažėjo 9,8 ha, kadangi nuo 2003 m. gerokai pasikeitė geografinių duomenų braižymo ir indentifikavimo miško ribų natūroje tikslumas. Buvo patikslintos miško masyvų aplinkinės ribos, kelių pločiai, kvartalinės ir kitos ribos, todėl kito ir bendras miškų inventorizuotas plotas.

Centrinio poligono miško žemės plotas sumažėjo 10,1 ha, dėl prieš tai paminėtų priežasčių. Medynų plotas sumažėjo 34 ha. Spygliuočių medynų plotas sumažėjo 36,4 ha (dėl specialiųjų kirtimų). Minkštųjų lapuočių plotas padidėjo 2,4 ha. Drebulynų sumažėjo 0,7 ha.

Miškų rūšinės sudėties kaita. Detaliau paskutinio vykmečio medžių rūšių kaitą nagrinėti nėra tikslo, nes rūšių kaitos centrinio poligono miškuose beveik nevyko, dėl specialiųjų kirtimų sumažėjo medynų plotai 23,1 ha, todėl mažėjo pušynų plotai, dar medynų mažėjimui įtakos turėjo ir patikslinti kelių pločiai ir miško masyvų aplinkinės ribos, kvartalinės.

Miško kirtimų analizė. Miškotvarkos projekte pateikta 2003 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 2003 – 2013 metams ir po šio projekto galiojimo pratesimo iki 2015 m. (LR Aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. D1-253), bei projekto patikslinimo (LR Aplinkos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. D1-783), visa ūkinė veikla vykdyta minimaliai. Per šį laikotarpį buvo projektuota kirsti vidutiniškai per metus 3140 m3 likvidinės medienos. Iškirsta vidutiniškai per metus tik 526 m3 likvidinės medienos. Pagrindinių kirtimų praktiškai nebuvo vykdyta, minimaliai kirsta ir ugdomųjų kirtimų (98 m3 likvidinės medienos). Daugiausiai buvo vykdyta specialiųjų kirtimų (360 m3 likvidinės medienos). Nebuvo vykdyta praktiškai ir miškų atkūrimo darbų, išskyrus 3,7 ha miško aikštės apželdymas. Miško plotų kaita, rūšinės sudėties kaita neryški. Miškų atkūrimas ir atlikti kirtimai labai minimalūs, todėl projekto vykdymo vertinimas yra netikslingas.

Medynų struktūra. Medynų amžiaus struktūra III – IV miškų grupių medynuose nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai sudaro 23,3 %, kai eglynuose 45,5 %, beržynų jaunuolynų yra tik 2,9 %. Visuose centrinio poligono miškuose jaunuolynų plotų sumažėjo 16 % tai lėmė, kad nevykdyti plyni kirtimai ir per 13 metų buvo sodinta tik 3,7 ha pušynų, be to per šį laikotarpį dalis jaunuolynų tapo pusamžiais medynais todėl padidėjo šių medynų plotas. Pusamžių medynų padidėjo nuo 56 % iki– 68 %. Pribręstantys –medynai 1 % sumažėjo, o brandūs medynai 4 %  padidėjo. Brandžių medynų plotas III ir IV miškų grupių miškuose per vykmetį padidėjo 37,9 ha, pribręstančių medynų plotas III- IV miškų grupių miškuose sumažėjo 13,7 ha.

Medynų tūrio kaita. Per vykmetį bendras tūris centriniame poligone padidėjo 38,8 % lyginant su praėjusia miškotvarka. Pušynų medienos tūris padidėjo 39,3 %, beržynų – 36,9 %, toks didelis tūrio padidėjimas atsirado dėl to, kad praėjo 13 m. tarpas nuo 2003 m. ir, kad nebuvo praktiškai vykdoma pagrindinių kirtimų.

Miško atkūrimas. Per vykmetį (2003-2015) plynų kirtimų nebuvo. Želdinta 3,7 ha aikštė ir savaime atžėlė 2,1 ha, šie plotai atkurti ir atsikūrė pušimi. Želdiniai patenkinami.

Priešgaisrinė apsauga. Centrinio poligono teritorijoje visų inventorizuotų miškų pirmos degamumo klasės yra 90 %, antros – 4 % ir trečios – 6 %, tai rodo labai aukštą gaisrams kilti pavojų. Per 13 metų centrinio poligono teritorijoje buvo t užfiksuoti 3 gaisro atvejai, iš jų visi trys 2015 m. Gaisru apimtas plotas nebuvo tiksliai nustatytas, kadangi tai vyko karinio poligono teritorijoje karinių treniruočių metu ir gaisras likviduotas pačių kariškių pajėgomis VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje yra įdiegta gaisrų stebėjimo videosistema, ji apima ir centrinio poligono teritoriją. Kameros sumontuotos į mobiliųjų telefoninių operatorių bokštus (keturios kameros). Yra dvi priešgaisrinės budėjimo stotys; pirmoji Nemenčinėje, antroji –Pabradėje.

Miškų sanitarinė būklė. Centrinio poligono miškams didžiausią žalą padarė gaisrai 2015 m. buvo 22,1 ha medynų pažeistų ugnies. Kiti pažeidimai labai minimalūs, nesudaro net po vieną ha. Bendra centrinio poligono medynų sanitarinė būklė yra patenkinama, nors nebuvo įvykdyta projektuotų sanitarinių ir ugdomųjų kirtimų apimtis. Centrinio poligono miškuose praktiškai nebuvo vykdomos jokios miško sanitarinės apsaugos priemonės, išskyrus sanitarinius kirtimus. Dėl gaisrų padarytų pažeidimų medynų nežuvo. Ligų židinių ar kenkėjų invazijų 2015 metais nebuvo. Centrinio poligono miškuose rasta 1610 m3 sausuolių ir virtėlių, o apskaičiuotas natūralus atkritimas sudaro 112 m3

Medžioklėtvarka. Poligono teritorijoje kanopinių žvėrių apskaita nevykdyta. Briedžiai ir elniai tik migruojantys, yra stirnų ir šernų, gausu smulkios faunos. Palei upelius yra gana gausios bebrų populiacijos. Kanopinių žvėrių pažeidimų praktiškai nėra. Daugiausiai žalos padaro bebrai, 0,4 ha žuvę medynai ir 1,5 ha patvenkta medynų, medienos nuostoliai 55 m³. Poligono teritorijoje medžioklės plotai nenuomuojami.

Miškų sertifikavimas. Sertifikavimo komanda urėdijos vertinimą atliko 2015 m. rugpjūčio 3-4 d. ir pateikė ataskaitą. VĮ Nemenčinės miškų urėdija su ataskaitoje pateiktomis sąlygomis ir rekomendacijomis sutiko ir įsipareigojo per nurodytą laikotarpį jas įgyvendinti. Rainforest Alliance priklausanti SmartWood programa priėmė teigiamą sprendimą dėl FSC sertifikato suteikimo VĮ Nemenčinės miškų urėdijai (ir kartu centrinio poligono teritorijoje esantiems miškams). Individualus įmonės sertifikato kodas NC-FM/COC-012304

FSC prekinių ženklų naudojimo licencijos numeris FSC-C005407. Sertifikatas galioja nuo  rugsėjo 17 d. 2015 m. iki  rugsėjo 16 d. 2020 m.

Ūkinių priemonių projektas

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų norma apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Kirtimai išdėstyti teritorijoje, vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr.D1-79  ,,Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“. Pagrindinių kirtimų projektas parengtas pirmajam penkmečiui, po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitam penkmečiui.

Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtuolių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 7677 m3 likvidinės medienos. Pagrindiniams kirtimams tenka 11,6 %, tarpiniams kirtimams – 12,4 %, ugdomiesiems kirtimams tenka 9,2 % nuo iškertamo likvidinio tūrio.

II ir III miškų grupės miškuose pagrindinis naudojimas neprojektuojamas. Neplyni kirtimai IV miškų grupės miškuose sudaro 33,9 % kertamo ploto. Pirmajame penkmetyje plynais kirtimais projektuojama iškirsti 12,5 ha, iš jų 100 % ploto IV grupės ūkiniuose miškuose.

  • projektuojama metinė kirtimų apimtis
  •  

Kirtimų rūšys

 

Metinė apimtis

Plotas,

ha

tūris m3

likvidinio tūrio % nuo

bendro tūrio

likvidinis tūris m3 pagal miškų grupes

bendras

likvidinis

II

III

IV

 Pagrindiniai kirtimai

3.4

1120

894

80

0

0

894

 Ugdymo kirtimai

12.5

846

706

84

14

0

692

 Sanitariniai kirtimai

X

300

240

80

25

5

210

 Spec. ir kiti kirtimai

33.0

7083

5837

82

 

 

5837

Iš viso

49.9

9394

7677

84

39

5

7633

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 7,3 m3 bendro tūrio arba 6,0 m3 likvidinės medienos tūrio (iš jų pagrindiniais kirtimais 0,7 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio pagrindiniais kirtimais nekertama II ir– III miškų grupėse. Einamasis medynų tūrio prieaugis – 7,29 m3/ha. II miškų grupės miškuose per vykmetį projektuojama vidutiniškai iškirsti 17,9 %, III – 5,4 %, IV – 104,4 % einamojo tūrio prieaugio. Be specialiųjų kirtimų II miškų grupės miškuose per vykmetį projektuojama vidutiniškai iškirsti 17,9 %, III – 5,4 %, IV – 33,9 % einamojo tūrio prieaugio Pagrindinę dalį kertamo likvidinio tūrio sudaro specialieji kirtimai 76 %. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 3,1 %. Kasmet miško kirtimai bus vykdomi 3,9 % visų medynų ploto.

Potencialiai galimi metiniai energetinės medienos su žieve ištekliai. Ekologiniu požiūriu ne visi potencialūs energetinės medienos ištekliai kirtimuose gali būti panaudoti nepažeidžiant miško ekosistemos. Realus, galimas paimti iš miško kelmų, šakų ir plonų stiebų kiekis nustatomas atsižvelgiant į augavietes. Neturtingose augavietėse, siekiant išsaugoti natūralų jų derlingumą, o užmirkusiuose – siekiant kirtimų metu mažiausiai sužaloti dirvožemį, dalis šakų ir plonų stiebų yra paliekami kirtimo vietoje. Energetinės medienos metiniai ištekliai centrinio poligono miškuose iš viso sudaro 340 m³, iš jų: jaunuolynų ugdymuose – 4 m³, retinimuose ir einamuosiuose kirtimuose – 133 m³ ir iš pagrindinių kirtimų – 203 m³. Kirtimo atliekos sudarys 4,4 % nuo bendro suprojektuoto kirsti likvidinio tūrio. Kirtimo atliekų struktūroje šakos sudarys apie 48,2 %, malkos 24,7 %, sausuoliai 16,8 %, smulkūs stiebai 1,2 % ir stiebų viršūnės 9,1 % . Kadangi kelmų panaudojimas galimas tik ateityje, pagrindinę biomasę sudarys šakos. Kelmų biomasę panaudoti bus galima tik ateityje. Pagrindinę energetinės medienos biomasę sudarys šakos ir malkos. Į energetinių medienos išteklių skaičiavimus nebuvo traukti specialieji kiti kirtimai, kadangi neaišku kiek realiai bus iškirsta ploto ir kokiu metodu reiktų skaičiuoti, be to medienos kokybė prie šaudyklų ir taktinių laukų yra apverktinos būklės (sušaudyta), todėl neaišku kokia bus išeiga padarinės medienos.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 7,4 ha inventorizuotų neapaugusių mišku plotų (aikštės, žuvę medynai) ir 12,5 ha suprojektuotų 2016–2020 metams plynų kirtimų. Iš viso 19,9 ha. Želdinti numatoma pirmam penkmečiui apie 48,5 %, paliekama želti – 51,5 % ploto. Visi želdiniai numatomi mišrūs: PE –61,5 % ir EP – 38,5 %. Metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui – 0,8 ha (bendra atkūrimo metinė apimtis – 3,0 ha).

Miško selekcija ir sėklininkystė. Centrinio poligono miškų plotose nėra jokių sėklininkystės objektų ir bazių (medelynų, sėklinių plantacijų ar genetinių draustinių).

Miško apsauga. Apskaičiuota sanitarinių kirtimų apimtis 240 m3 likvidinės medienos per metus. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės. Sanitarinei būklei pagerinti miškuose naudotinos įvairios profilaktinės priemonės. Plyno kirtimo biržėse paliekamos smulkių šakelių krūvelės parazitiniams vabzdžiams daugintis, sodinamos ornitochorinių ir nektaringų krūmų grupės, išsaugomi uoksiniai medžiai, skruzdėlynai, iškeliami inkilai miško paukščiams. Numatoma preliminarinė metinė miško sanitarinių apsaugos priemonių apimtis.

Priešgaisrinė apsauga. Parengtas priešgaisrinio miškų tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis. Pirmos degumo klasės miškų yra 90 %, antros degumo klasės – 4 % ir trečios – 6 % ploto. Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (25 km.) ir 1 km įrengti naujų mineralizuotų juostų, parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Miškų sausinimas. Tikslingos sausinti žemės užima apie 16,6 ha viso nenusausinto hidromelioracinio fondo. Jokių sausinimo, melioracijos projektų šiuose miškuose nebuvo vykdyta ir ateityje tikrai nebus vykdoma, kadangi nėra sausinamų miško masyvų plotų kurie būtų didesni už 50 ha.

Gamtosauginių priemonių planas. Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M1:50 000, girininkijoms M1:20 000. Jame aprašytos saugomos teritorijos, gamtos paveldo objektai, raudonosios knygos augalų, vabzdžių radavietės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, mažos miško aikštelės ir laukymės. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

Projekto vadovas Artūras Gustainis

2015 m. gruodžio 15 d.

 

 

Birželis 2018

  • P
  • A
  • T
  • K
  • P
  • S
  • S
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • VĮ Valstybinių miškų urėdijos balandžio 25 d. naujienlaiškis

    Pirmąjį 2018 m. ketvirtį – stabilūs Valstybinių miškų urėdijos veiklos rezultatai

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai demonstruoja stabilų pagrindinės veiklos – medienos ruošos ir pardavimo – lygį. Valstybinių miškų urėdijos pajamos per pirmuosius tris 2018 m. mėnesius buvo 43 195 tūkst. eurų, arba 3,7 proc. didesnės nei per tą patį 2017 m. laikotarpį.

    2018-ųjų miškasodžio dieną pasodinta 300 tūkstančių medelių

    Paskutinį balandžio savaitgalį nacionaliniame miškasodyje, skirtame Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-ečiui, daugiau nei 3 tūkstančiai talkininkų 80 ha plote visoje Lietuvoje pasodino beveik 300 tūkstančių medelių. Praėjusiais metais du tūkstančiai talkininkų pasodino 200 tūkstančių medelių.

  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • VĮ Valstybinių miškų urėdijos gegužės 3 d. naujienlaiškis

    Dovana Ukrainai – lietuviškų ąžuolų giraitė

    2018 m. balandžio 21 d. Ukrainoje, Chortycios nacionaliniame parke, Dniepro upės saloje, prie Zaporožės miesto, buvo pasodinta 2 100 lietuviškų ąžuolų. Tai akcijos organizatorių: VšĮ „LDK palikuonys“ įkūrėjo Gedimino Armonavičiaus, girininko Kęstučio Markevičiaus, Ukrainos bataliono „Azov“ savanorių Dmitriy Kostenkov, Oleksandr Alfyorov, Katia Prokhorenko ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkų Mindaugo Petkevičiaus ir Manto Sajono, taip pat žiniasklaidos atstovų ir verslininkų simbolinė dovana Ukrainai, minint dviejų šalių valstybingumo atkūrimo šimtmetį ir pagerbiant laisvės kovotojų, žuvusių kovoje už savo šalies laisvę ir nepriklausomybę.

    Naujam Valstybinių miškų urėdijos skyriui vadovaus D. Augutis

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) steigia naują skyrių, kurio iki šiol urėdijų struktūroje nebuvo. Tai – Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyrius, kuriam vadovaus Danas Augutis, iki šiol buvęs Lietuvos gamtos fondo gamtotvarkos ekspertas ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyriausiasis specialistas.

  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • Būkime atsargūs ir atidūs miškuose!

    Lietuvoje nusistovėjus vasariškiems orams, labai sunerimo miškininkai – beveik pusėje šalies miškų pasiekta ketvirta gaisringumo klasė (didelis miškų gaisrų pavojus), nors jų ir taip nepavyksta išvengti. Sinoptikų prognozės rodo, kad situaciją gali dar labiau apsunkinti numatomas gerokai mažesnis nei įprastai kritulių kiekis. Miškų lankytojų prašoma elgtis itin atsakingai, nes, pasak sinoptikų, Lietuvoje toliau laikysis šilti ir sausi orai, o tai reiškia, kad gaisrų kilimo tikimybė tik didės. Apie tai, kodėl miškininkai skambina pavojaus varpais rašo Kazys Kazakevičius interneto puslapyje www.lzinios.lt

    Valstybinių miškų urėdija kviečia rangovus konstruktyviam dialogui

    Išnagrinėjusi Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) susirinkimo, kuris įvyko balandžio 12 dieną Girionyse, rezoliuciją, VĮ Valstybinių miškų urėdija oficialiai pateikė savo atsakymus į rezoliucijoje keliamus klausimus ir pateiktus pasiūlymus.

    Patvirtinti nauji medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai

    Nuo š. m. gegužės 15 d. įsigalioja nauji VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Mariaus Pulkauninko patvirtinti „Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai“, reglamentuosiantys ūkinę veiklą ir medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą profesionalios medžioklės plotuose.

    VMU: „Neišaiškintų miško vagysčių neturi likti“

    Trakų rajone pagautam mišką vogusiam gyventojui už aplinkai padarytą žalą gresia bauda, siekianti apie 20 tūkst. eurų, kai pavogtos medienos vertė įvertinta vos apie 3 tūkst. eurų.

    Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai dirbs V. Kaubrė

    VĮ Valstybinių miškų urėdija skelbtą konkursą direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigoms užimti laimėjo Valdas Kaubrė, iki šiol laikinai ėjęs šias pareigas. Daugiau kaip šešiolika metų patirties miškininkystės srityje turintis specialistas valstybinėje miškų priežiūros sistemoje dirbo pastaruosius trejus metus, buvo vienas iš valstybinių miškų sektoriaus reformos koordinavimo darbo grupės narių

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos gegužės 21 d. naujienlaiškis

  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • Kuršių Nerijoje – miško gaisrų gesinimo pratybos

    Kuršių Nerijoje Klaipėdos apskrities ugniagesiai ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio specialistai treniravosi gesinti miško gaisrą. Šįkart jie pasitelkė ir naują priemonę – galingą konteinerinę siurblinę stotį.

    Balandį Valstybinių miškų urėdijos išlaidas didino miškasodis

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija 2018 m. balandį gavo 15,8 mln. eurų pajamų, beveik 10 proc. arba 1,41 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu..

    Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose nustatytas penktojo laipsnio miškų gaisringumas, tad prašoma gyventojų be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės.

  • 30
  • Išrinkta dalis Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovų

    VĮ Valstybinių miškų urėdija paskelbė išrinkusi 16 regioninių padalinių vadovų. Užimti 26 padalinių vadovų pareigas išvis pretendavo daugiau kaip 100 asmenų, t.y. nuo 3 iki 10 ir daugiau kandidatų į vieną vietą.

    Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovai

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®