Ketvirtadienis, 2018 m. liepos 19d., 10:02
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A
Miškuose, kur medžiojo grafai Tiškevičiai

Miškuose, kur medžiojo grafai Tiškevičiai

„Mūsų girios“, 2013 metų vasario mėn.

 

Nemenčinės miškų urėdijos administruojami miškai kuo nors ypatingi buvo visais istorijos tarpsniais. Senovėje jų apsuptyje stovėjo Nemenčinės pilis, viena stipriausių Rytų Lietuvoje, o vėliau čia buvo Lietuvos valdovų medžioklės plotai. Dabar čionykščiai miškai ne tik augina miškus, bet ir teikia vilniečiams poilsį. Gausus čia ir bioįvairovės klodas.

Vieną šios žiemos dieną apsilankėme tolėliau nuo didmiesčio esančioje Purviniškių girininkijoje. Jos sodyba įsikūrusi girių apsuptyje, buvusiuose grafo Tiškevičiaus medžioklės namuose. Senieji pastatai atnaujinti ir pritaikyti nūdienos poreikiams. Miškai, kurių didžiąją dalį sudaro Kaptos, Alkos, Varnėnų, Šakymo, Blužnėnų, Dubingių ir Varlynės miškų masyvai, pasižymi biologine įvairove. Bet vilniečiai juos pasiekia. Todėl Purviniškių girininkijos girininkui Arūnui Jociui ir jo pavaduotojui Andrej Jakubovskij, be gamybinių darbų, tenka nemažai dėmesio skirti ir rekreacijai: jie prižiūri 10 rekreacinės paskirties objektų.

Girininkijos darbuotojai – mylintys mišką, jauni, energingi, turintys aukštąjį išsilavinimą, šeimos žmonės – visur suspėja. Nors girininkas A. Jocius gyvena Pabradėje, gerai žino kiekvieną šios girininkijos gojelį, kuris jam tarsi atskira gyvenimo kertelė. Apie metų rate besikartojančius miško darbus kalbamės su girininku Arūnu Jociumi.

 

Pirmiausia skaitytojams, Arūnai, pristatykite Purviniškių girininkijos miškus kaip gamybininkas?

 

Girininkijos administruojamoje teritorijoje esama 5131 ha miškų, iš kurių  63 proc. priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat inventorizuotos 56 privačios miško valdos. Valstybinai miškai tvarkomi pagal miškų sertifikavimo sistemos Forest Stewardship Council reikalavimus.  

Mūsų girininkijoje vyrauja spygliuočių medynai, net 75 proc. jų – pušynai. Likusią miškų dalį užima minkštieji lapuočiai – daugiausia beržynai, juodalksnynai, yra ir ąžuolų. Vertinant pagal medynų amžių, 11 proc. sudaro jaunuolynai,  26 proc. – pusamžiai, 41 proc. – pribręstantys ir 22 proc. – brandūs medynai. Turime ir ką kirsti – pernai pagrindiniais kirtimais iškirtome 12,6 tūkst. m3, ugdymo – 2,8 tūkst. m3 medienos. Naujam miškui auginti girininkijoje 1995 m. įveista 7,3 ha pušies, 2010 m. pavasarį – 1,6 ha mažalapės liepos sėklinė plantacija, turime juodalksnio sėklinį medyną. Aktuali miškų apsauga: žiūrėk kokiame jaunuolyne jau žvėrių aplaupyta medelių žievė, nukandžioti ūgliai ar šernų išrausti plotai, dėl bebrų patvenkimų užmirkusioje miško žemėje džiūsta medžiai...

 

Kuo čionykščiai miškai turtingi, be medienos?

Iš Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje esančių 197 kertinių miško buveinių – apie pusšimtis (66 ha) yra mūsų girininkijoje. Dėl vertingų įvairių gamtos objektų į ,,Natūra 2000“ tinklą pateko 2944 ha arba daugiau nei pusė mūsų girininkijos teritorijos. Nemažai šiame krašte auga senų ąžuolų. Pavyzdžiui, Blužnėnų ąžuolijoje šeši medžiai savo amžių skaičiuoja nuo 200 iki 500 metų. Įspūdingi ir palei Purvino pelkę išsidėstę ąžuolai, iš kurių trijų amžius – per 150 metų. Abejučių ąžuolas ir Purvino antrasis ąžuolas paskelbti gamtos paveldo objektais. Iš retesnių augalų miškuose auga krokinis minkštenis, kuokštinė grifuolė, kurapkinis storplotis ir plačioji plotužė, įrašyti į Europos Raudonąją knygą. Daugumos retų augalų ir gyvūnų buveinė – Purvino ežerą supanti pelkė. Tikėtina, kad nuo šio ežero kilęs ir Purviniškių gyvenvietės pavadinimas.

Vykdydami monitoringą, pastebėjome miškuose penkių retų rūšių paukščius: juodąjį gandrą, tripirštį genį, erelį žuvininką, juodąjį peslį, kurtinį. Raistuose  gausu gervių. Miškuose žiemoja briedžiai, gausu šernų, laksto baltieji kiškiai. Tik vilkų nematyti...

Asvejos ežeryno kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros paveldo vertybėms išsaugoti 12208 ha plote įkurtas Asvejos regioninis parkas, kurio daugiau nei trečdalis (4783,3 ha) įeina į Nemenčinės miškų urėdijos teritoriją. Siekiant išsaugoti gamtinę ir  geografinę miškų įvairovę,  Purviniškių girininkijos 3602 ha miškų įtraukta į Asvejos regioninį parką. Be to, girininkijos valdose nemažai saugomų istorinių kraštovaizdžio objektų. Tai Abejučių piliakalnis, Veliankos (Žingių) pilkapiai, Purviniškių pilkapynas, Žydų genocido aukų kapai ir kiti.  

 

Ar nebaugina plūstantys miškų lankytojai atėjus vasarai?

Miškotvarkos duomenimis, mūsų girininkijoje yra 201,7 ha rekreacinės paskirties miškų, bet nėra užtvarų įeiti ir į kitus miškus, paežeres. Vasaros metu vien organizuotų poilsiautojų sulaukiame per 2000, o neorganizuotų  apsilanko dar daugiau. Kad nebūtų ,,laukinio“ turizmo antplūdžio, lankytojams įrengtos 9 stovyklavietės, yra atokvėpio, apžvalgos aikštelių. Populiarios mūsų poilsiavietės tarp Lenkijos piliečių, kurie čia organizuoja jaunimo stovyklas. Prie Baluošų ežero rekonstruota Purviniškių stovyklavietė, pernai miškų urėdija tam skyrė 89,9 tūkst. Lt, šiais metais – 62,5 tūkst. Lt. Čia atnaujinti informaciniai stendai, 3 pavėsinės ir keli lauko baldų komplektai, 3 takai neįgaliesiems, 2 lieptai, laužavietės, aikštelės automobiliams ir palapinėms pasistatyti. Pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje kartu su Asvejos regioniniu parku prieš kurį laiką įrengėme ir prižiūrime ilgalaikio poilsio Abejučių stovyklavietę su pavėsinėmis, laužaviete, lauko baldais, vieta palapinėms pastatyti ir automobilių stovėjimo aikštele. Šio ežero pakrantėje yra ir kita ilgalaikiam poilsiui skirta Bekepurių stovyklavietė. Apsistojusieji čia poilsiauti pėsčiųjų tiltu gali pakilti į pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje Abejučių piliakalnyje esančią apžvalgos aikštelę.

Prie Žingių tilto per Asvejos ežerą trumpalaikiam poilsiui įrengta Žingių atokvėpio aikštelė.

Be šių rekreacinių objektų, atvykstančių ilgalaikiam poilsiui laukia dar po dvi stovyklavietes prie Arino, Galono ir Leikštėkio ežerų. Poilsiautojai čia ras informacinius stendus, pavėsines su lauko baldais, laužavietes, vietas, kur pasistatyti automobilius ir palapines išsitempti. Tokios gausybės rekreacinių objektų priežiūra nemažai atsieina miškų urėdijai, bet kitos išeities nėra...

  

O kaip pats, Arūnai, jautiesi šiame gamtos prieglobstyje?

Gimiau ir augau miškingose Vilniaus apylinkėse. Baigęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, 1991 m. pradėjau dirbti Nemenčinės miškų urėdijos medienos ruošos padalinyje pameistriu. Po 5-erių metų mane perkėlė į Pabradės girininkiją Gedimino Kaminsko pavaduotoju. (Deja, neseniai Jis išėjo į amžinybę). 2004 m. paskyrė girininku į Purviniškių girininkiją, žmoną Nataliją – girininko pavaduotoja. Į Purviniškes važinėjome iš Pabradės.

Natalija gimė ir augo Vilniuje, tačiau meilė gamtai ją atvedė į miškus. Baigusi 2009 m. LŽŪU Miškų fakultete bakalauro programos studijas, perėjo dirbti į Nemenčinės miškų urėdiją miškotvarkos inžiniere, nuo 2011 m. dirba medienos ruošos inžiniere.

Auginame keturias atžalas: šešiolikmetį Giedrių, dešimtmetę Neringą ir trejų metų dvynukes Eriką ir Gintarę. Kai paaugs vaikai, Natalija mąsto apie miškininkystės magistrantūros studijas.

Per tuos metus išvaikščiojau visus aplinkinių miškų takus takelius, todėl kiekviena šios žemės pėda, kiekvienas blizgantis pušies spyglys, smėlėtas paežerės krantas, kylantis iš miškų rūkas ar dūzgiantis vabzdys man pažįstami, šventi. Manau, jie išliks ir mano vaikų atmintyje. Aš niekur nesiruošiu iš Lietuvos išvykti ir savo vaikų neskatinsiu to daryti. Nors sūnų dabar daugiau domina informacinės technologijos, bet dar auga trys „miškų dukros“... Gal iš jų kuri ir pasirinks tėvų profesinį kelią? 

 

Kas talkina prižiūrint čionykščius miškus?

Vienas, be abejo, ne kažin ką nuveikčiau. Didžiausias mano pagalbininkas – Andrej Jakubovskij, girininko pavaduotoju čia dirbantis nuo 2009 m. Jis kilęs iš netoliese esančios Pavoverės gyvenvietės. Nuo 2004 m. dirbo eiguliu Nemenčinės miškų urėdijos Meros girininkijoje, 2008 m. baigęs KMAI kolegiją paskirtas šios girininkijos girininko pavaduotoju. Jauna šeima augina tris vaikus: aštuonerių metų Pavelą, keturmetį Denysą ir dar ant rankų sūpuojamą Darją.

Džiaugiamės, kad girininkijoje turime ir du eigulius: Gediminą Pakalnį ir Albertą Pukėną. Dirbame kaip viena gera komanda. Miške darbų gausu  visus metus. Šiuos darbus reikia nuveikti, kad ateities kartoms gražesnę žemę paliktume. Kas gi juos nudirbs, jei Lietuvoje liks vien politikai ir pensininkai?...

 

Zigmo Latako nuotraukos 

 



















Komentarai:
Vardas
El. paštas
Saugos kodas

Liepa 2018

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®