Sekmadienis, 2018 m. rugsėjo 23d., 23:25
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A
Svečiuose pas Belovežo miškininkus

Svečiuose pas Belovežo miškininkus

Lietuva ir Lenkija – artimos kaimynės, todėl ir problemos yra panašios, o didelė jų dalis susiję su kaimu ir neatsiejama kaimo dalimi - miškais. Juo labiau, kad tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje miškingumas yra panašus. Lenkijoje miškai užima apie 29 proc., o Lietuvoje - apie 32 proc. šalies teritorijos. Tačiau yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, Lenkijoje valstybei priklausantys miškai sudaro net apie 82 proc. visų miškų ploto, kai tuo tarpu Lietuvoje vien privačių miškų apie 35 proc., Lenkijoje keturių pakopų miško valdymo sistema, o Lietuvoje – trijų ir kt. Todėl jau daug metų Lietuvos ir Lenkijos mišklininkus jungia dalykiniai ryšiai, o ypač artimi ir draugiški santykiai tarp Lietuvos pietrytinės dalies ir Lenkijos Belostoko krašto miškininkų. Šį kartą Nemenčinės miškininkai, vadovaujami urėdo pavaduotojos Danutės Kazakevičienės ir Vilniaus miškų urėdijos miškininkai, vadovaujami urėdo Artūro Nanartavičiaus, svečiavosi pas Lenkijos miškininkus, o įdomiausius kelionės momentus savo nuotraukose užfiksavo nemenčinietis Zigmas Latakas.

...Šiaurinėje Lenkijos dalyje, iki pat Baltijos jūros, plyti lygumos besipuikuojančios Pamarės ir Mazūrijos ežerynais. Artėjant prie Lietuvos sienos lygumas keičia vaizdingos senosios jotvingių žemės, šiandien vadinamos Lenkijos „žaliaisiais plaučiais“. Šis kraštas, kur dabar įsikūrę Vigrių nacionalinis ir Suvalkų kraštovaizdžio parkai, yra mėgiamas poilsiautojų, turistų. Mūsų kelionės tikslas - buvo pačiame Lenkijos rytiniame pakraštyje, Palenkės vaivadijoje, ošianti garsioji Belovežo (senovėje vadinta Baltvydžio) giria. Tai seniausias Europoje lygumų miškas su specifiniu klimatu: čia pavasaris prasideda truputį vėliau nei jo apylinkėse, o rudeninės šalnos – ankstenės. Ypatinga ir šios girios augmenija bei gyvūnija. Belovežo giria pagal augalijos ir gyvūnijos gausą neturi lygių Europoje: joje priskaičiuojama per 1100 augalų, 270 paukščių, apie 60 žinduolių rūšių, o girios įžymybė – didžiausia pasaulyje stumbrų populiacija. Įvertinus Belovežo girios gamtinius ir biologinius ypatumus, jos teritorijoje esančius gausius gamtos paminklus, čia 1932 m. įsteigtas pirmasis Lenkijoje ir vienas pirmųjų Europoje Belovežo nacionalinis parkas, o nuo 1992 m. jis įtrauktas net į JUNESCO paveldo sąrašą.

...Supraslis, Krynkos, Brovskas, Bielskas, Hajnovka - tai gražūs 105,17 km² siekiančio Belovežo nacionalinio parko girių tankmėje skendinčių jaukių gyvenviečių vietovardžiai. Tačiau ne tik jie patraukia lankytojus. Parko teritorijoje nevykdoma jokia ūkinė veikla - čia ne tik stumbrai laisvėje laksto, bet net ir vėjovartos bei nudžiūvę medžiai paliekami taip, kaip buvę. Tačiau visa tai reikia ir prižiūrėti, todėl sėdėti vietos miškininkams sudėjus rankas nėra kada. Be to, ką nors idomaus ir naudingo nori įsirengti ir kiekviena parko teritorijoje esanti urėdija.


Pirmiausia, ką įdomaus pamatėme, tai šalia Krynkų urėdijos esančioje Knyšinų girioje plytintis puikus 2005 m. įkurtas silvariumas. Taip vadinamas kelių hektarų miškų ir pievų plote miškininkų sukurtas miško augalų, natūralių akmenų, vaizdingų peizažų kompleksas, atspindintis vietovės, kurioje jis įkurtas, augmeniją, gyvūniją ir kraštovaizdį. Krynkų Silvariumas – tai unikalus kompleksas, kuriame galima susipažinti ir su aplinkui ošiančio miško augalais, ir su Knyšinų girioje gyvenančiais gyvūnais, o ypatingas silvariumo akcentas – tam tikra tvarka eksponuojami ledynų stumti įvairiausių formų ir dydžių rieduliai.

Bielsko urėdija didžiuodamasi aprodė savo arboretumą. Taip vadinama dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietinės ir introdukuotos dendrofloros augalai. Tiesa, yra neblogų arboretumų ir Lietuvoje, tačiau Bielsko urėdijos arboretumas tikrai įdomus ir vertingas, o netoliese plytintį puikiai išpuoselėtą urėdijos medelyną su moderniais šiltnamiais Belovežo miškininkai gali didžiuodamiesi rodyti bet kuriam savo svečiui. Dėmesį patraukė ir tai, kad Bielsko urėdijos medelyne auginami miško sodmenys su uždara šaknų sistema – pasodinus, tokių sodinukų prigijimas ženkliai geresnis. Susidomėję taip pat apžiūrinėjome europinio maumedžio ir paprastosios eglės sėklines plantacijas, buvome supažindinti su sėklų ruoša sėklinėse plantacijose.  



Nuostabioje aplinkoje įsikūrusi ir pati Belovežo nacionalinio parko direkcija su aukštai virš apylinkių galvą iškėlusiu apžvalgos bokštu, iš kurio galima toli pasižvalgyti... Direkcijos pastate be administracinių patalpų, yra ir viešbutis su restoranu, kur gali apsistoti parko lankytojai ir svečiai, nemažą dalį pastato užima puikiai įrengtas ir turtingas eksponatais šio parko muziejus. Didelį įspūdį paliko pasivaikščiojimai po unikalią Belovežo girią. Vietos miškininkai pasirūpino, kad sužinotume kuo daugiau - buvo aptartos abiems pusėms aktualios želdinių ir žėlinių apsaugos nuo žvėrių problemos, aplankytos įdomiausios augimvietės.

Nemažiau įdomi buvo ir lenkų parengta kultūrinė programa, juo labiau, kad šiame krašte, kur susikerta istoriniai keliai ir iš rytų į vakarus, ir iš pietų į šiaurę, nuo amžių puoselėjamos daugelio tautų kultūros ir tikėjimai. Daugelis išvykos dalyvių čia pirmą kartą turėjo galimybę aplankyti totorių mečetę, ar pasigrožėti senomis ikonomis, kurių nemažai sukaupta muziejuje, įrengtame Supraslio stačiatikių vienuolyno patalpose. Malonu mums, Lietuvos pasiuntiniams, buvo vaikščioti pažintiniu taku, prie kurio vešintys šimtamečiai įvairiausių formų ąžuolai pavadinti tiek Lenkijos karalių, tiek ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardais. Tokiu būdu lenkai, sugeba pateikti Lietuvą ir Lenkiją kaip istoriškai lygiavertes valstybes ir parodo svečiams savo aukštą kultūros lygį bei istorinį išprusimą.

Pabaigoje mūsų laukė bene įspūdingiausia viešnagės dalis – kelionė turistiniu siauruku geležinkeliu tai kertančiu senųjų Belovežo medynų masyvus, tai netikėtai išnyrančiu pačiose vandens telkinių pakrantėse. Atrodo ranka gali paglostyti šalia plaukinėjančius vandens paukščius... Gaila, tik laisvėje besiganančių stumbrų neteko pamatyti – vasarą jie itin atsargūs ir slepiasi girios tankmėje. Tik žiemą, kuomet užklumpa baltasis badas, jie jau įsidrąsina ateiti prie ėdžių: tuomet ten jų susirenka net po kelias dešimtis.

Taip, vietos miškininkai įdeda be galo daug darbo, idant parodytų svečiams savo kraštą iš gerosios pusės, todėl visoje parko teritorijoje galima pamatyti ką nors idomaus ir naudingo, o mūsų ten praleistos trys dienos, galima sakyti, tik įžanga į pažintį su Belovežo giria.

Šarūnas Laužadis

Komentarai:
Vardas
El. paštas
Saugos kodas

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®