Ketvirtadienis, 2018 m. liepos 19d., 10:01
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A
Saugokime mišką nuo ugnies!

Saugokime mišką nuo ugnies!

 

Miškai mūsų šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausia jų – pietrytinėje Lietuvos dalyje, o vienas miškingiausių ir vaizdingiausių Lietuvoje yra Nemenčinės kraštas - Nemenčinės ir Bezdonių miškai jau gilioje senovėje buvo Lietuvos kunigaikščių medžioklės vieta... ...Šiandien Nemenčinės miškų urėdijos saugomų miškų plotas (įskaitant šioje teritorijoje esančius privačius miškus ir kt. plotus), apie 62 tūkst. ha, iš jų urėdijai priklausantis valstybinių miškų žemės plotas - 29466 hektarai. Urėdijos ribose yra Asvejos ir Labanoro regioniniai parkai, ir net 17 įvairių draustinių. Tai Europos centro, Žeimenos, Maldžiūnų, Algirdėnų, Baltasamanės, Eituniškių, Perūno, Pravalo, Dvarčionių, Taurijos, Skersabalių, Verdeikių, Buivydžių, Žeimenos, Tapelių, Aukštagirio ir Veržuvos draustiniai. Miškų valdymas Nemenčinės miškų urėdijoje išspręstas gana racionaliai - urėdijos miškus administruoja devynios girininkijos, o vidutinis vienos girininkijos prižiūrimų valstybinių miškų plotas - 3,27 tūkst. ha (Lietuvos vidurkis 2,3 tūkst.ha). Girininkijų plotai suskirstyti į eiguvas, kurių Nemenčinės miškų urėdijoje yra keturiolika. Vidutinis eiguvos prižiūrimų valstybinių miškų plotas 2,1 tūkst. ha (Lietuvos vidurkis – 0,7 tūkst. ha). Racionalaus miškų valdymo ir sėkmingų prevencijos priemonių dėka, Nemenčinės miškininkai sėkmingai sprendžia ir vieną sudėtingiausių miškininkams – miško gaisrų klausimą: šiemet urėdijos administruojamuose plotuose kilo tik 4 gaisrai, o išdegę plotai nesiekia nė hektaro. O kaip sekasi kitų urėdijų miškininkams? Tai priklauso ir nuo medynų sudėties, ir nuo hidrometeorologinių sąlygų, ir nuo miškininkų vykdomų prevencijos priemonių.

 

Miško gaisrų skaičius Lietuvoje 1990-2008 metais

 

 

1 lentelė. Miško gaisrai miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijose 2008 metais

Miškų urėdija, nacionalinis parkas

Gaisrų skaičius

Gaisrų apimtas plotas, ha

Vidutinis gaisro plotas, ha

Iš viso

Privačiuose miškuose

Iš viso

Privačiuose miškuose

Iš viso

Privačiuose miškuose

Alytaus

1

-

0,9

-

0,87

-

Anykščių

12

8

0,9

0,6

0,07

0,07

Biržų

3

1

0,5

0,0

0,18

0,01

Druskininkų

10

3

1,2

0,4

0,12

0,14

Dubravos

1

-

-

-

0,03

-

Ignalinos

47

4

4,8

0,0

0,10

0,01

Jonavos

14

3

8,7

0,2

0,62

0,06

Joniškio

-

-

-

-

-

-

Jurbarko

4

-

0,6

-

0,14

-

Kaišiadorių

9

5

1,0

0,6

0,11

0,11

Kauno

2

-

0,2

-

0,10

-

Kazlų Rūdos

4

-

0,1

-

0,02

-

Kėdainių

1

-

0,2

-

0,20

-

Kretingos

12

-

1,1

-

0,09

-

Kupiškio

2

-

0,6

-

0,30

-

Kuršėnų

3

-

0,3

-

0,08

-

Marijampolės

-

-

-

-

-

-

Mažeikių

3

1

0,5

0,2

0,15

0,15

Nemenčinės

24

8

4,4

0,8

0,18

0,10

Pakruojo

3

-

0,5

-

0,15

-

Panevėžio

8

3

2,6

0,5

0,32

0,15

Prienų

-

-

-

-

-

-

Radviliškio

1

-

-

-

0,01

-

Raseinių

-

-

-

-

-

-

Rietavo

2

-

0,6

-

0,28

-

Rokiškio

5

2

1,5

1,5

0,31

0,75

Šakių

3

1

0,1

0,0

0,02

0,02

Šalčininkų

21

5

57,2

3,0

2,72

0,60

Šiaulių

7

-

0,2

-

0,03

-

Šilutės

6

-

0,5

-

0,08

-

Švenčionėlių

11

4

1,9

0,9

0,17

0,22

Tauragės

3

1

0,1

0,0

0,04

0,04

Telšių

3

-

0,7

-

0,24

-

Tytuvėnų

-

-

-

-

-

-

Trakų

12

1

6,4

0,0

0,54

0,01

Ukmergės

6

2

1,6

0,2

0,27

0,11

Utenos

5

2

0,9

0,2

0,19

0,11

Valkininkų

4

2

0,5

0,3

0,12

0,17

Varėnos

18

12

2,4

2,2

0,13

0,18

Veisiejų

1

1

0,7

0,7

0,67

0,67

Vilniaus

5

2

0,9

0,1

0,17

0,05

Zarasų

15

3

4,0

0,1

0,27

0,04

Kuršių nerijos NP

8

-

0,3

-

0,04

-

Kiti valdytojai

2

-

3,1

-

1,57

-

Iš viso

301

74

112,4

12,5

0,37

0,17

Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

 

Miško žemės plotas Lietuvoje, š. m. sausio 1 d. duomenimis, sudaro 2169,8 tūkst. ha ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 10 tūkst. ha, o bendras šalies miškingumas jau siekia 33,2 procentus. Iš jų valstybinės reikšmės miškai šiuo metu užima 1075,4 tūkst. ha, privatūs – 837,4 tūkst. ha, o rezervuotieji nuosavybės teisėms atkurti – 257 tūkst. ha. Šalies miškuose sukaupta daugiau kaip 490 mln. kubinių metrų medžių stiebų medienos, iš jų valstybinės reikšmės miškuose – 49,6 proc., privačiuose – 40 proc. ir rezervuotose nuosavybės teisėms atkurti – 10,4 proc. Kasmet Lietuvos miškuose užauga apie 16 mln. kubinių metrų stiebų medienos, o daugiausia medienos sukaupta pušynuose – 42 procentai.

Džiaugti tuo ar ne, sunku pasakyti. Pušynų mediena paklausi, todėl ji greičiau realizuojama, tačiau kartu pušynai ir greičiau užsiliepsnojantys miškai, todėl vasarą jie sukelia daugiau rūpesčių nei kiti medynai. Todėl miškai sausuoju metu laikotarpiu ištisą parą stebimi, pastebėjus kad ir menką dūmą, ugniagesių automobiliai skuba jo link – vien šiais metais budrios miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes šiais metais buvo išvykusios apie pusketvirto šimto kartų. Miškininkai džiaugiasi, jog praėjusiais metais nedaug būta miško gaisrų. Mat, vasara buvo lietinga. Nedaug, palyginus, miško gaisrų kilo ir šiais metais. Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, iki š. m. birželio 23 d. šalyje užregistruota 119 miško gaisrų 289,03 ha plote (palyginimui – 2010 m. per tąpatį laiką buvo užregistruoti 69 miško gaisrai 14,34 ha plote), o 2 lentelėje matome didžiausius šių metų miško gaisrus. Deja, vienas šiemetinių gaisrų paliko labai skaudžias pasekmes...

 

2 lentelė. Didžiausi šių metų miško gaisrai

Eil. Nr.

Miškų urėdija

Girininkija

Data

Gaisro plotas, ha

1.

Šilutės

Kintų

2011-06-06

267,9

2.

Biržų

Vabalninko

2011-06-01

1,90

3.

Biržų

Vabalninko

2011-06-01

1,70

4.

Trakai

Ropėjų

2011-06-04

1,50

Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

 

Šilutės rajono Traksėdžių durpyne birželio 6 d. kilęs gaisras sunaikino neįkainojamą mūsų gamtos turtą – Aukštumalos pelkės ekosistemą, saugomą Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Aukštumalos aukštapelkėje buvo aptiktos europinės svarbos buveinės - tai natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai, pelkiniai miškai, pelkėti lapuočių miška, kuriuose buvo aptikta nemažai augalų bendrijų. Be abejo, Aplinkos ministerija kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos prašydama įvertinti, ar UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, eksploatuodama šį durpyną, laikėsi visų durpynų priešgaisrinės saugos reikalavimų, tačiau gaisro padariniai jau neatstatomi... Nuo gaisro Traksėdžių durpyne nukentėjo ir valstybinis miškas. Tiesa, operatyviomis miškininkų ir gaisrininkų pastangomis čia ugnį pavyko pažaboti, tačiau liepsnos ir miške paliko savo pragaištingų pėdsakų.  

Nuo ko kyla daugiausia miško gaisrų? Priežasčių gali būti kuo įvairiausių: sausos žolės deginimas, iškylautojų laužai, pr automobilių langus išmetamos nuorūkos ar žiežirbos iš šilumvežių. Gaisrą gali sukelti net išgaubta stiklinio dutelio šukė... Todėl tiek miškininkai, tiek jiems talkinantys aplinkosaugininkai nuolat vykdo prevencijos priemones, tarp kurių pasitaiko ir gana drastiškų. Pavyzdžiui, sausringą 1992 m. vasarą, miškininkai net buvo pasklbę draudimą gyventojams lankytis miške... Tuomet pirmieji sukruto verslininkai, besivertę uogų ir grybų supirkimu, kurie vis tik įtikino miškininkus, kad žmonės renkantys miško gėrybes ir gyvenantys iš pajamų gautų už jas, tikrai miško nepadegs... Tuo tarpu aplinkosaugininkų inicijuotas ir Žemės ūkio ministerijos sprendimas nemokėti tiesioginių išmokų už išdegusius pievų plotus buvo tikrai efektyvus – iš karto sumažėjo išdegusių pievų plotai, sumažėjo ir miško gaisrų pavasarį. Nemažai reikšmės miško gaisrų prevencijai turėjo ir automatinių miško stebėjimo sistemų įdiegimas. Jau beveik nereikia „sėdėti“ miškininkams stebėjimo bokštuose Druskininkų ir kai kuriose kitose urėdijose. Taip pat dauguma urėdijų jau apsirūpino galinga šiuolaikine gaisro gesinimo technika – nebe tie laikai, kuomet vienas traktorius tempdavo į miško gaisravietę cisterną su vandeniu, o kitas iš paskos gairinę mašiną...

Pasak meteorologų, į Lietuvą vėl ateina karštymetis, tai reiškia, kad gaisrų pavojus miškuose padidės, o visas miškų priešgaisrinės apsaugos krūvis gula ant miškų urėdijų pečių... Sunku pasakyti kas dėtųsi miške vasarą, jei būtų panaikintos urėdijos, kaip tai siūlė kai kurie „išminčiai“ ir kas tuomet nuolat budėtų miške su parengta darbui specialia technika? Tačiau iš kitos pusės labai daug kas priklauso ir nuo mūsų – visų Lietuvos piliečių. Todėl prašome visus kurie mėgsta iškylauti miške, o ypač tuos, kurie gyvena netoli miško, būti itin budriems ir nuolat stebėti ar nepasirodys horizonte juodas dūmelis, atimantis iš mūsų didžiausią visuomenės turtą – miškus. Ir ne tik stebėti, o pamačius virš miško kylantį dūmą, skubėti kuo greičiau apie tai pranešti Nemenčinės miškų urėdijos budėtojui tel. 2372564 arba priešgaisrinei tarnybai.

 

Komentarai:
Vardas
El. paštas
Saugos kodas

Liepa 2018

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®