Trečiadienis, 2018 m. birželio 20d., 02:03
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A
Bebrai Lietuvoje ir jų populiacija Nemenčinės urėdijos miškuose

Vieni mįslingiausių mūsų miško gyventojų yra bebrai, gyvenantys įvairiuose vandens telkiniuose esančiuose miškuose, laukuose, pievose ir kitur. Nors bebrai yra stambiausi Lietuvos graužikai, tačiau sveria tik 20–25 kg, tačiau tai gerokai mažiau už mūsų miškų plėšrūnus ar stambiuosius žolėdžius. Senaisiais laikais jie turėjo mūsų šaliai nemažą ūkinę reikšmę, bebrai buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos, ypač uodegos, tankaus kailio ir sruoglių - muskusinių liaukų išskyrų - kurie, buvo manyta, turintys gydomųjų savybių.

Švedų kronikininko Olaus Magnuso „Šiaurės tautų istorijoje“ (1555 m.) rašoma, kad pagrindinė bebrų kailių tiekėja Europoje buvo Lietuva, todėl 1529 m. bebrų medžioklė buvo reglamentuota Pirmajame Lietuvos statute. Bebrų gyvenamose vietose buvo įstatymu uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o už bebrų priežiūrą turėjo būti atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Pažymėtina ir tai, kad laukų darbus buvo leista dirbti tik tokiu atstumu nuo bebraviečių, „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“.

Šiandien bebrų kailių, mėsos ir sruoglių paklausa ženkliai sumažėjusi, todėl jie neteko senosios ūkinės reikšmės, tačiau savo išskirtinumo jie neprarado iki mūsų laikų. Pirmiausia, jie įdomūs dėl savo gyvenimo būdo. Bebrai yra žolėdžiai ir, kur niekas jų netrikdo, plaukioja ir maitinasi dieną. Tačiau neretai jiems tenka darbuotis ir prieblandos metu ar naktį. Todėl naktiniai bebrų pūkštelėjimai į vandenį suteikia jų gyvenimui ir tam tikrų mistinių atspalvių...

Išskirtinė bebrų savybė yra tai, kad jie susiporuoja vieną kartą visam gyvenimui. Žmonės tai nuo seno pastebėjo, todėl apie darbščias bebrų šeimynėles, kaip apie darnaus gyvenimo pavyzdį, vaikams prikurta daugybė gražių pasakojimų. O bebrai – iš tiesų darbštuoliai. Jų gyvenamas vietas žymi apgraužti arba iškirsti medžiai, tiek ant kranto, tiek vandenyje. Bebrai nugraužia iki 60 cm, kartais  net metro storio medžius.

Nuostabiausias bebrų sugebėjimas - statyti užtvankas. Užtvankos, nameliai, išminti takai ir nuošliaužos žole apaugusiuose krantuose nurodo šeimos teritorijos ribas. Iš medienos gabalų, šakų, dumblo ir vandens augalų bebrai stato iki 2,5 m aukščio ir net iki 5 m skersmens namelius su keletu angų, kurios visada būna vandenyje, o vandens lygiui reguliuoti įrengia užtvankas. Priklausomai nuo upelio krantų aukščio, jų ilgis gali būti net iki kelių šimtų metrų. Palyginimui: duok žmogui kirvi, pjūklą – ir tai ne kiekvienas sugebės užtvenkti upelį, o bebrai visa tai padaro vien savo dantimis!

Deja, aktyvi bebrų veikla, neretai susikerta su žmogaus ūkine veikla ir šie darbštūs gyvūnėliai kai kur tampa net žmonių priešais. Užtvindytose vietose išdžiūsta vertingi miškai, užpelkėja pievos ir dirbami laukai, užkemšamos vandens pralaidos, apgraužiami arba iš viso nugraužiami vertingi medžiai, dėl bebrų pastatytų užtvankų upeliuose silpnėja srovė ir dumblėja dugnas ir nyksta lašišinės žuvys.

Šie faktai rodo, kad bebrų populiaciją būtina reguliuoti, tačiau paskutiniu metu nesant paskatos jų medžioti, bebrų populiacija ėmė gausėti itin sparčiai. Jei 2006 m. Lietuvoje priskaičiuota apie 24 tūkst. bebrų, tai 2011 m. šalyje jų buvo jau per 48 tūkst. ir šis skaičius kasmet didėja. Atsakingas institucijas pasiekia vis daugiau žemdirbių ir miškų savininkų skundų apie užlietus pasėlius, pelkėmis paverstas pievas, suniokotus melioracijos įrenginius. Ypač kenčia dėl bebrų daromos žalos drėgnos vietovės, kurių reljefas palankus užtvankoms ręsti. Viena tokių yra VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Sužionių girininkija, kurioje dėl bebrų „veiklos“ užlieta net 12,6 ha plotai...

...Sužionių girininkijos tvarkomuose plotuose priskaičiuojama daugiau nei kelios dešimtys bebrų namukų, o kuriuose, manomai, gali gyventi nuo pustrečio iki trijų šimtu bebrų. Tiesa, urėdijos miškininkai reguliariai vykdo prevencines priemones, valo bebrų užgriozdintus melioracijos griovius, tačiau dėl pernelyg išplitusios bebrų populiacijos miškininkai susilaukė ir kritikos. Reaguodami į visuomenės ir specialistų pastabas, miškininkai pasitelkė į pagalbą ir medžiotojus.

Š. m. rugsėjo 20 d. VĮ Nemenčinės miškų urėdija miškininkai, kartu su klubo prezidentu Raimondo Nasutavičiaus vadovaujamu Vilniaus medžiotojų klubu „Elnias“, surengė Sužionių girininkijos miškuose prevencinę bebrų populiacijos reguliavimo akciją. Nežinančiam miško gyvenimo specifikos, reikia pasakyti, kad sumedžioti bebrą – darbas nėra paprastas. Bebrai – itin atsargūs ir be galo vikrūs gyvūnėliai, o nuo šūvio dažniausiai sėkmingai pabėga nerdami į vandenį, nes medžiotojo paleista kulka, palietusi vandenį, keičia kryptį. Kaip juokauja medžiotojai, lengviau zuikiui ant uodegos druskos užberti nei nušauti bebrą...

Tiek miškininkai, tiek medžiotojai, kurių iš abiejų pusių dalyvavo daugiau nei dvi dešimtys, šį kartą akcentavo prevencinę pusę. Visą dieną, Sužionių girininkės Gražinos Kuliešienės vedami iki pažastų sušlapę vyrai, ardė netinkamose vietose pastatytus bebrų namukus, kurių buvo išardyta net šeši. Tačiau kai kuriems medžiotojams vis tik pavyko ir vieną kitą bebrą vakarienei susimedžioti: trys bebrus pavyko nušauti, o du pakliuvo į jiems paspęstus specialius spąstus... 

 









 

Komentarai:
Vardas
El. paštas
Saugos kodas

Birželis 2018

  • P
  • A
  • T
  • K
  • P
  • S
  • S
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • VĮ Valstybinių miškų urėdijos balandžio 25 d. naujienlaiškis

    Pirmąjį 2018 m. ketvirtį – stabilūs Valstybinių miškų urėdijos veiklos rezultatai

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai demonstruoja stabilų pagrindinės veiklos – medienos ruošos ir pardavimo – lygį. Valstybinių miškų urėdijos pajamos per pirmuosius tris 2018 m. mėnesius buvo 43 195 tūkst. eurų, arba 3,7 proc. didesnės nei per tą patį 2017 m. laikotarpį.

    2018-ųjų miškasodžio dieną pasodinta 300 tūkstančių medelių

    Paskutinį balandžio savaitgalį nacionaliniame miškasodyje, skirtame Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-ečiui, daugiau nei 3 tūkstančiai talkininkų 80 ha plote visoje Lietuvoje pasodino beveik 300 tūkstančių medelių. Praėjusiais metais du tūkstančiai talkininkų pasodino 200 tūkstančių medelių.

  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • VĮ Valstybinių miškų urėdijos gegužės 3 d. naujienlaiškis

    Dovana Ukrainai – lietuviškų ąžuolų giraitė

    2018 m. balandžio 21 d. Ukrainoje, Chortycios nacionaliniame parke, Dniepro upės saloje, prie Zaporožės miesto, buvo pasodinta 2 100 lietuviškų ąžuolų. Tai akcijos organizatorių: VšĮ „LDK palikuonys“ įkūrėjo Gedimino Armonavičiaus, girininko Kęstučio Markevičiaus, Ukrainos bataliono „Azov“ savanorių Dmitriy Kostenkov, Oleksandr Alfyorov, Katia Prokhorenko ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkų Mindaugo Petkevičiaus ir Manto Sajono, taip pat žiniasklaidos atstovų ir verslininkų simbolinė dovana Ukrainai, minint dviejų šalių valstybingumo atkūrimo šimtmetį ir pagerbiant laisvės kovotojų, žuvusių kovoje už savo šalies laisvę ir nepriklausomybę.

    Naujam Valstybinių miškų urėdijos skyriui vadovaus D. Augutis

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) steigia naują skyrių, kurio iki šiol urėdijų struktūroje nebuvo. Tai – Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyrius, kuriam vadovaus Danas Augutis, iki šiol buvęs Lietuvos gamtos fondo gamtotvarkos ekspertas ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyriausiasis specialistas.

  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • Būkime atsargūs ir atidūs miškuose!

    Lietuvoje nusistovėjus vasariškiems orams, labai sunerimo miškininkai – beveik pusėje šalies miškų pasiekta ketvirta gaisringumo klasė (didelis miškų gaisrų pavojus), nors jų ir taip nepavyksta išvengti. Sinoptikų prognozės rodo, kad situaciją gali dar labiau apsunkinti numatomas gerokai mažesnis nei įprastai kritulių kiekis. Miškų lankytojų prašoma elgtis itin atsakingai, nes, pasak sinoptikų, Lietuvoje toliau laikysis šilti ir sausi orai, o tai reiškia, kad gaisrų kilimo tikimybė tik didės. Apie tai, kodėl miškininkai skambina pavojaus varpais rašo Kazys Kazakevičius interneto puslapyje www.lzinios.lt

    Valstybinių miškų urėdija kviečia rangovus konstruktyviam dialogui

    Išnagrinėjusi Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) susirinkimo, kuris įvyko balandžio 12 dieną Girionyse, rezoliuciją, VĮ Valstybinių miškų urėdija oficialiai pateikė savo atsakymus į rezoliucijoje keliamus klausimus ir pateiktus pasiūlymus.

    Patvirtinti nauji medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai

    Nuo š. m. gegužės 15 d. įsigalioja nauji VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Mariaus Pulkauninko patvirtinti „Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai“, reglamentuosiantys ūkinę veiklą ir medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą profesionalios medžioklės plotuose.

    VMU: „Neišaiškintų miško vagysčių neturi likti“

    Trakų rajone pagautam mišką vogusiam gyventojui už aplinkai padarytą žalą gresia bauda, siekianti apie 20 tūkst. eurų, kai pavogtos medienos vertė įvertinta vos apie 3 tūkst. eurų.

    Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai dirbs V. Kaubrė

    VĮ Valstybinių miškų urėdija skelbtą konkursą direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigoms užimti laimėjo Valdas Kaubrė, iki šiol laikinai ėjęs šias pareigas. Daugiau kaip šešiolika metų patirties miškininkystės srityje turintis specialistas valstybinėje miškų priežiūros sistemoje dirbo pastaruosius trejus metus, buvo vienas iš valstybinių miškų sektoriaus reformos koordinavimo darbo grupės narių

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos gegužės 21 d. naujienlaiškis

  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • Kuršių Nerijoje – miško gaisrų gesinimo pratybos

    Kuršių Nerijoje Klaipėdos apskrities ugniagesiai ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio specialistai treniravosi gesinti miško gaisrą. Šįkart jie pasitelkė ir naują priemonę – galingą konteinerinę siurblinę stotį.

    Balandį Valstybinių miškų urėdijos išlaidas didino miškasodis

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija 2018 m. balandį gavo 15,8 mln. eurų pajamų, beveik 10 proc. arba 1,41 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu..

    Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose nustatytas penktojo laipsnio miškų gaisringumas, tad prašoma gyventojų be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės.

  • 30
  • Išrinkta dalis Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovų

    VĮ Valstybinių miškų urėdija paskelbė išrinkusi 16 regioninių padalinių vadovų. Užimti 26 padalinių vadovų pareigas išvis pretendavo daugiau kaip 100 asmenų, t.y. nuo 3 iki 10 ir daugiau kandidatų į vieną vietą.

    Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovai

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®