Antradienis, 2018 m. rugpjūčio 14d., 09:33
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A
Bebrai Lietuvoje ir jų populiacija Nemenčinės urėdijos miškuose

Vieni mįslingiausių mūsų miško gyventojų yra bebrai, gyvenantys įvairiuose vandens telkiniuose esančiuose miškuose, laukuose, pievose ir kitur. Nors bebrai yra stambiausi Lietuvos graužikai, tačiau sveria tik 20–25 kg, tačiau tai gerokai mažiau už mūsų miškų plėšrūnus ar stambiuosius žolėdžius. Senaisiais laikais jie turėjo mūsų šaliai nemažą ūkinę reikšmę, bebrai buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos, ypač uodegos, tankaus kailio ir sruoglių - muskusinių liaukų išskyrų - kurie, buvo manyta, turintys gydomųjų savybių.

Švedų kronikininko Olaus Magnuso „Šiaurės tautų istorijoje“ (1555 m.) rašoma, kad pagrindinė bebrų kailių tiekėja Europoje buvo Lietuva, todėl 1529 m. bebrų medžioklė buvo reglamentuota Pirmajame Lietuvos statute. Bebrų gyvenamose vietose buvo įstatymu uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o už bebrų priežiūrą turėjo būti atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Pažymėtina ir tai, kad laukų darbus buvo leista dirbti tik tokiu atstumu nuo bebraviečių, „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“.

Šiandien bebrų kailių, mėsos ir sruoglių paklausa ženkliai sumažėjusi, todėl jie neteko senosios ūkinės reikšmės, tačiau savo išskirtinumo jie neprarado iki mūsų laikų. Pirmiausia, jie įdomūs dėl savo gyvenimo būdo. Bebrai yra žolėdžiai ir, kur niekas jų netrikdo, plaukioja ir maitinasi dieną. Tačiau neretai jiems tenka darbuotis ir prieblandos metu ar naktį. Todėl naktiniai bebrų pūkštelėjimai į vandenį suteikia jų gyvenimui ir tam tikrų mistinių atspalvių...

Išskirtinė bebrų savybė yra tai, kad jie susiporuoja vieną kartą visam gyvenimui. Žmonės tai nuo seno pastebėjo, todėl apie darbščias bebrų šeimynėles, kaip apie darnaus gyvenimo pavyzdį, vaikams prikurta daugybė gražių pasakojimų. O bebrai – iš tiesų darbštuoliai. Jų gyvenamas vietas žymi apgraužti arba iškirsti medžiai, tiek ant kranto, tiek vandenyje. Bebrai nugraužia iki 60 cm, kartais  net metro storio medžius.

Nuostabiausias bebrų sugebėjimas - statyti užtvankas. Užtvankos, nameliai, išminti takai ir nuošliaužos žole apaugusiuose krantuose nurodo šeimos teritorijos ribas. Iš medienos gabalų, šakų, dumblo ir vandens augalų bebrai stato iki 2,5 m aukščio ir net iki 5 m skersmens namelius su keletu angų, kurios visada būna vandenyje, o vandens lygiui reguliuoti įrengia užtvankas. Priklausomai nuo upelio krantų aukščio, jų ilgis gali būti net iki kelių šimtų metrų. Palyginimui: duok žmogui kirvi, pjūklą – ir tai ne kiekvienas sugebės užtvenkti upelį, o bebrai visa tai padaro vien savo dantimis!

Deja, aktyvi bebrų veikla, neretai susikerta su žmogaus ūkine veikla ir šie darbštūs gyvūnėliai kai kur tampa net žmonių priešais. Užtvindytose vietose išdžiūsta vertingi miškai, užpelkėja pievos ir dirbami laukai, užkemšamos vandens pralaidos, apgraužiami arba iš viso nugraužiami vertingi medžiai, dėl bebrų pastatytų užtvankų upeliuose silpnėja srovė ir dumblėja dugnas ir nyksta lašišinės žuvys.

Šie faktai rodo, kad bebrų populiaciją būtina reguliuoti, tačiau paskutiniu metu nesant paskatos jų medžioti, bebrų populiacija ėmė gausėti itin sparčiai. Jei 2006 m. Lietuvoje priskaičiuota apie 24 tūkst. bebrų, tai 2011 m. šalyje jų buvo jau per 48 tūkst. ir šis skaičius kasmet didėja. Atsakingas institucijas pasiekia vis daugiau žemdirbių ir miškų savininkų skundų apie užlietus pasėlius, pelkėmis paverstas pievas, suniokotus melioracijos įrenginius. Ypač kenčia dėl bebrų daromos žalos drėgnos vietovės, kurių reljefas palankus užtvankoms ręsti. Viena tokių yra VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Sužionių girininkija, kurioje dėl bebrų „veiklos“ užlieta net 12,6 ha plotai...

...Sužionių girininkijos tvarkomuose plotuose priskaičiuojama daugiau nei kelios dešimtys bebrų namukų, o kuriuose, manomai, gali gyventi nuo pustrečio iki trijų šimtu bebrų. Tiesa, urėdijos miškininkai reguliariai vykdo prevencines priemones, valo bebrų užgriozdintus melioracijos griovius, tačiau dėl pernelyg išplitusios bebrų populiacijos miškininkai susilaukė ir kritikos. Reaguodami į visuomenės ir specialistų pastabas, miškininkai pasitelkė į pagalbą ir medžiotojus.

Š. m. rugsėjo 20 d. VĮ Nemenčinės miškų urėdija miškininkai, kartu su klubo prezidentu Raimondo Nasutavičiaus vadovaujamu Vilniaus medžiotojų klubu „Elnias“, surengė Sužionių girininkijos miškuose prevencinę bebrų populiacijos reguliavimo akciją. Nežinančiam miško gyvenimo specifikos, reikia pasakyti, kad sumedžioti bebrą – darbas nėra paprastas. Bebrai – itin atsargūs ir be galo vikrūs gyvūnėliai, o nuo šūvio dažniausiai sėkmingai pabėga nerdami į vandenį, nes medžiotojo paleista kulka, palietusi vandenį, keičia kryptį. Kaip juokauja medžiotojai, lengviau zuikiui ant uodegos druskos užberti nei nušauti bebrą...

Tiek miškininkai, tiek medžiotojai, kurių iš abiejų pusių dalyvavo daugiau nei dvi dešimtys, šį kartą akcentavo prevencinę pusę. Visą dieną, Sužionių girininkės Gražinos Kuliešienės vedami iki pažastų sušlapę vyrai, ardė netinkamose vietose pastatytus bebrų namukus, kurių buvo išardyta net šeši. Tačiau kai kuriems medžiotojams vis tik pavyko ir vieną kitą bebrą vakarienei susimedžioti: trys bebrus pavyko nušauti, o du pakliuvo į jiems paspęstus specialius spąstus... 

 









 

Komentarai:
Vardas
El. paštas
Saugos kodas

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®