Ketvirtadienis, 2018 m. liepos 19d., 10:00
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A
KAIP PASITINKAME GRĮŽTANČIUS PAUKŠČIUS

KAIP PASITINKAME GRĮŽTANČIUS PAUKŠČIUS

...Jau tapo tradicija, kad pirmieji pavasarį parskrendančius paukščius pasitinka valstybinius miškus tvarkantys miškininkai. Kasmet visose urėdijose nuo ankstyvo vyksta tradicinės inkilų kėlimo šventės bei kitaip pažymimas paukščių grįžimas bei gamtos prisikėlimas po žiemos. Jau smagia tradicija tapo miškininkų organizuojamos inkilų iškėlimo šventės ir vaikų fotografijų konkursai parskrendančių paukščių ar kitomis gamtos temomis, kuriuos vėliau keičia aplinkos švarinimo ar medelių sodinimo akcijos ir kiti renginiai. Tačiau ne vien inkilai laukia pargrįžtančių į Tėvynę paukščių. Dėl kraštovaizdžio pasikeitimų, pavasarinio žolės deginimo ir kitų priežasčių atsiranda ekosistemų pažeidimai, o žuvus smulkiajai faunai, paukščiai netenka maisto šaltinio ir palieka gimtas vietas...

Pažangioji mūsų visuomenės dalis jau seniai suskato rūpintis savo gyvenama aplinka, vandens, kurį naudoja buityje, kokybe, maistu, žodžiu, rūpinasi ir savo šiandiena, ir vaikų ateitimi. Tai įrodo kiekvieną pavasarį, kiekvieną rudenį per visą Lietuvą nuvilnijančios inkilų kėlimo šventės, aplinkos tvarkymo, miškų sodinimo ir tvarkymo talkos, ant stalo vis populiaresni tampa ekologiški ar bent jau natūralūs maisto produktai. Tai – prasmingi darbai, pratęsiantys mūsų tautos gamtines tradicijas, tačiau Lietuvoje tebeegzistuoja egzistuoja ir kita visuomenės dalis, kuriai nė kiek nerūpi gyvenama aplinka, o pargrįžtančius paukščius jie pasitinka liepsnojančiomis pievomis... Vienais atvejais ji padegama netyčia, kitais – iš tingėjimo nusišienauti savo valdas, o kai kur ir iš chuliganiškų paskatų...

Žolės deginimas – labai brangi „pramoga“, kadangi deginant žolę, pernykštėje žolėje, viksvose ar nendryne pasislėpę sudega ką tik gimę žvėrelių jaunikliai, anksti pavasarį susukti paukščių lizdai, begalė boružių, laukinių bičių ir kitų gamtai naudingų augalų apdulkintojų. Taigi, kai kas ir tokiu būdu pasitinka grįžtančius paukščius, o liūdniausia, kad nuo deginamos žolės ugnis persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, apdega ir žūsta žmonės. Vien šiais metais per visus Lietuvoje kilusius gaisrus jau žuvo 45 žmonės, o dalis jų žuvo gaisruose, kilusiuose nuo degančios žolės...

Suprantama, su žolės deginimu labiausiai turėtų kovoti žemės savininkai, nes pirmiausiai niokojamas jų pačių turtas - žemės ūkio naudmenos, pakenkiamas dirvožemis. Ne mažiau tai turėtų rūpėti ir kitiems kaimo gyventojaims, nes deganti žolė neretai pareikalauja ir žmonių aukų... Tačiau, jau tapo įprasta, kad šiame „fronte“ dominuoja valstybinių miškų miškininkai. Miškams, ypač sausiems spygliuočių medynams, kiekviena žiežirbėlė kelia rimtą pavojų, o nuo deginamos žolės kasmet kyla didelė dalis miško gaisrų.

Šiemet – žiema buvo besniegė, todėl jau su pirmaisiais saulės spinduliais, pradžiuvo pernykštė žolė ir prasidėjo pievų gaisrai, o liūdniausia, kad didelė jų dalis - sąmoningi sausos žolės padegimai, kurie sudaro apie 70 proc. visų pievų gaisrų. Vien šiais metais, iki balandžio 9 d., Generalinei miškų urėdijai pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus išvykę daugiau nei 240 kartų. Kai kurie išvykimai nepasiteisino, tačiau 24 atvejais buvo užregistruoti miško gaisrai, išdegė 3,01 ha miško, kai tuo tarpu 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu šalyje tebuvo nebuvo užregistruotas tik 1 miško gaisras, kuriame išdegė tik 0,15 ha miško.

Pažymėtina, kad didžiausi miško gaisrai kilo kilo privačiuose miškuose: Ukmergęs miškų urėdijos Gelvonų girininkijos teritorijoje jau išdegė iš viso 0,6 ha, Varėnos miškų urėdijos Matuizų girininkijos teritorijoje – 0,4 ha, Anykščių urėdijos Pavarių girininkijos teritorijoje – 0,3 ha privačių miškų. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad net 16 miško gaisrų, kuriuose išdegusių miškų bendras plotas 2,13 ha, kilo privačiuose miškuose, o gesinti juos teko valstybinių miškų urėdijų miškininkams...

Valstybinių miškų urėdijų miškininkai, negailėdami nei laiko, nei savo sveikatos, budriai saugo tiek jiems patikėtą valstybės, tiek ir šalia ošiantį privatų turtą. Vos tik pradžiūva žemė, miškų urėdijų pareigūnų komandos jau budėjimo vietose, o daugumos jų rankose galinga šiuolaikinė gaisro gesinimo technika. Nemažą reikšmę miško gaisrų prevencijai turi automatinių miško stebėjimo sistemų įdiegimas, kurios, tiesa, brangokos, bet pasiteisino, o miškininkams kai kuriose urėdijose jau beveik nereikia „sėdėti“ stebėjimo bokštuose.

...Šiandien jau mažai kas betiki mitologinėmis tiesomis, ir vis tik paukščio reikšmė mūsų gyvenime, anaiptol, nesumenko. Paukštis, kaip minėta, šiuolaikiniame pasaulyje įgavo naują prasmę – tapo natūraliu aplinkos taršos indikatoriumi.... Nepaisant didelio užimtumo, valstybinius miškus tvarkančių miškininkų širdyse lieka vietos ir jauniesiems miško bičiuliams – Generalinė miškų urėdija jau daug metų vykdo įvairias akcijas. Tiesa, kad iki šiol visus miško sodinimo ir tvarkymo darbus, beveik visas sveikatingumo – kultūrines akcijas organizuoja ir vykdo valstybės įmonių – miškų urėdijų miškininkai. Tačiau tikėtina, kad į šią veiklą įsilies ir privačių miškų savininkai, nes nemaža jų dalis praktiškai jokios veiklos nevykdo, o džiaugiasi miško egzistencine verte.  

Inkilų kėlimo šventės, aplinkos švarinimo, medelių sodinimo talkos iki mūsų dienų išlaikė ir savo sakralinę prasmę. Keturiasdešimties paukščių diena, Pempės diena, Gandrų diena ir kitos šventės turėjo savo prasmę, o paukščiai buvo gyvenimo kokybės indikatorius. Taigi, neatsitiktinai ir ne šiaip sau mūsų protėviai ir tėvai laukė parskrendančių paukščių, ne šiaip sau atsirado ir jų pagerbimo papročiai. Todėl niekas tais laikais jų nepasitikdavo liepsnojančiomis pievomis...

Šarūnas Laužadis

VĮ Nemenčinės miškų urėdija

ryšių su visuomene specialistas

Komentarai:
Vardas
El. paštas
Saugos kodas

Liepa 2018

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®