Ketvirtadienis, 2018 m. rugpjūčio 16d., 11:47
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A

Augalai

Retieji augalai, įtraukti į Raudonąją knygą,

Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje




Balandinė žvaigždūnė (Scabiosa columbaria L.) Genties pavadinimas iš lotynų k. scabies – niežai, nes augalas senovėje vartotas kaip vaistas nuo niežų. Žemaūgė žvaigždūnės veislė - tik iki 20 cm aukščio. Žiedai melsvai violetiniai. Randama Sužionių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 



Boloninis katilėlis (Campanula bononiensis L.) yra daugiametis augalas. Stiebas 30-70 cm aukščio apvalus, apaugęs minkštais plaukeliais, lapai karbuotai dantyti, apatiniai širdiškai pailgi, viršutiniai – kiaušiniški.. Žiedynas – kekė arba šluotelė, su šviesiai mėlynos ar violetinės spalvos trumpakočiais, nusvirusiais žiedais, žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Auga miško aikštelėse, krūmuose, sausose pievose. Sutinkamas Sužionių ir Purviniškių girininkijų miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



 

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia (Neuman) (Dactylorhiza baltica)  daugiametis augalas. Tai viena stambiausių gegūnių. Stiebas tuščiaviduris, siekia iki 70 cm ir aukščiu su ja gali konkuruoti tik aukštoji gegūnė, tačiau baltijinė sudaro gerokai vešlesnio, stambaus augalo įvaizdį. Jos lapai dėmėti, su plokščia viršūne, o plačiausia vieta yra ties viduriu, nuo kurios palaipsniui siaurėja tiek į apačią, tiek į viršūnę, žiedynas tankus, žiedai purpuriniai arba violetiškai purpuriniai. Gausiai žydi birželio antroje pusėje, liepos pradžioje. Auga pelkėtose pievose, kur dirvožemis turtingas maisto medžiagomis. Paplitusi nuo Baltijosjūros iki Sibiro ir Mongolijos. Lietuvoje auga visuose rajonuose, tačiau negausiai, o pietrytiniuose rajonuose gana reta. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata (L.) Daugiametis augalas su skiautėtais šakniagumbiais ir trumpomis, storokomis šaknimis. Stiebas status, kiek išsilankstęs, pilnaviduris. Lapai pailgi, tamsiai žali, išmarginti rusvai violetinėmis dėmėmis. Pamatinių lapų viršūnės bukos, aukščiau esantys lapai mažesni ir smailūs. Žiedai rožinės violetinės spalvos, susitelkę į žiedyną, kuris iš pradžių būna kūgiškas, o vėliau pailgėja ir pasidaro cilindriškas. Pažiedės žalios arba raudonai žalios, paprastai trumpesnės už žiedus. Pradeda žydėti po 6—9 augimo metų, žydi birželio ir liepos mėnesiais. Auga pievose, žemapelkėse, pamiškėse, miško retmėse ir aikštelėse. Pašarinės vertės neturi, pievoje gyvulių neėdama, tačiau šakniagumbius kartais išknisa šernai. Seniau buvo vartojama kaip vaistažolė (dėl gleivių), taip pat žinoma kaip turinti kerų galios, todėl jos vardas (įvairiose kalbose) susijęs su gegute. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata (L.) Daugiametis augalas su skiautėtais šakniagumbiais ir trumpomis, storokomis šaknimis. Stiebas status, kiek išsilankstęs, pilnaviduris. Lapai pailgi, tamsiai žali, išmarginti rusvai violetinėmis dėmėmis. Pamatinių lapų viršūnės bukos, aukščiau esantys lapai mažesni ir smailūs. Žiedai rožinės violetinės spalvos, susitelkę į žiedyną, kuris iš pradžių būna kūgiškas, o vėliau pailgėja ir pasidaro cilindriškas. Pažiedės žalios arba raudonai žalios, paprastai trumpesnės už žiedus. Pradeda žydėti po 6—9 augimo metų, žydi birželio ir liepos mėnesiais. Auga pievose, žemapelkėse, pamiškėse, miško retmėse ir aikštelėse. Pašarinės vertės neturi, pievoje gyvulių neėdama, tačiau šakniagumbius kartais išknisa šernai. Seniau buvo vartojama kaip vaistažolė (dėl gleivių), taip pat žinoma kaip turinti kerų galios, todėl jos vardas (įvairiose kalbose) susijęs su gegute. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



Pelkinė laksva (Hammarbya paludose (L.) Kuntze) Tai daugiametis, 7-25 cm aukščio, augalas su gana ilgu žiedynu, turinčiu su daug gelsvai žalių mažų žiedų. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Auga šlapiose pelkėtose vietose, dažniausiai tarp samanų, randama Purviniškių ir Pabradės girininkijų miškuose.

Wikimedia Commons  nuotr.

 

 

Pelkinis vikšris (Juncus stygius L.) Tai daugiametis šakniastiebinis augalas su kuokštinėmis šaknimis. Seniau šis augalas buvo naudojamas pynimo darbams, todėl ir genties pavadinimas kilo iš lotynų k. jungere – surišti, supinti. Augalai pašarinės vertės neturi, todėl gyvuliai juos ėda nenoriai. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus L.) Tai daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 50 cm aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Be to, stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žydi gegužės – birželio mėn., žiedai dideli ir labai puošnūs. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, mėgsta kalkingus dirvožemius. Paplitusi Europoje, Sibire ir Rytų Azijoje, tačiau Lietuvoje labai reta. Sutinkama Pabradės girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons, Algirdas, Lithuania nuotr.

 


Raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta (O. F. Mull) Soo . Tai gegužraibinių šeimos augalas. Lietuvoje labai retas. Randamas Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons, B.gliwa nuotr.

Statusis atgiris (Huperzia selago (L.) Bernh. Ex. Schrank et Martius) Tai daugiametis 20-30 cm aukščio sporinis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs; šakos susiglaudusios, stačios, dažnai sudaro tankią puokštę; visos jų viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai smulkūs, linijiškai lacentiniai, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais, nusmailėję, tamsiai žali. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, o sporofilai išauga ties metūglių viduriu. Žolėje yra alkoloidų:selagino, likopodino, akropolino, flavonoidų, vanilės ir ferulo rūgščių, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų. Augalas nuodingas, todėl sporų ragauti negalima. Augalas retas, nyksta dėl miškų kirtimų ir sausinimo, nes auga unksmėtuose drėgnuose miškuose, šlaituose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis. Sutinkamas Purviniškių, Žeimenos, Pabradės, Meros, Nemenčinės, Magūnų ir Liepynės girininkijų miškuose.

Wikimedia Commons, Algirdas, Lithuania

Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos (L.) Sw. Tai gegužraibinių šeimos augalas, išaugantis iki 15-35 cm aukščio. Stiebas su vienu pamatiniu kiaušininšku lapu, žiedynas 5-15 cm ilgio, gana tankus, daugiažiedis, su mažais gelsvai žaliais žiedais. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Auga šlapiose ir pelkėtose miškų vietose, pelkėtose pievose, sutinkaams Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens (L.) Mill. Tai daugiametis, 7-50 cm aukščio žolinis augalas. Žiedstiebiai statūs, tankiai apaugę švelniais, sidabriškais plaukeliais. Apatiniai lapai, kurie išauga augalui peržydėjus, su ilgais lapkočiais. Viršutiniai lapai linijiškai suskaldyti, plaukuoti. Žiedai iš pradžių susiglaudę, vėliau žvaigždiškai išsiskleidžia. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Šilagėlės vaisius – tankiai apaugęs šilkiškais plaukeliais riešutėlis. Auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose. Pietryčių Lietuvoje - dažna, bet kitur reta arba visai neaptinkama. Visos augalo dalys yra nuodingos, o sultys, patekusios ant akių, burnos gleivinės ar jautresnės odos, gali sukelti uždegimą. Tačiau augalas dekoratyvus. Sutinkamas.Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 

 

 

 

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®