Trečiadienis, 2018 m. birželio 20d., 03:53
Kontaktinis telefonas: 8 5 2371 836
Neįgaliesiems
Titulinis Svetainės medis El. paštas
  • Teksto dydis:
  • A
  • A
  • A

Augalai

Retieji augalai, įtraukti į Raudonąją knygą,

Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje




Balandinė žvaigždūnė (Scabiosa columbaria L.) Genties pavadinimas iš lotynų k. scabies – niežai, nes augalas senovėje vartotas kaip vaistas nuo niežų. Žemaūgė žvaigždūnės veislė - tik iki 20 cm aukščio. Žiedai melsvai violetiniai. Randama Sužionių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 



Boloninis katilėlis (Campanula bononiensis L.) yra daugiametis augalas. Stiebas 30-70 cm aukščio apvalus, apaugęs minkštais plaukeliais, lapai karbuotai dantyti, apatiniai širdiškai pailgi, viršutiniai – kiaušiniški.. Žiedynas – kekė arba šluotelė, su šviesiai mėlynos ar violetinės spalvos trumpakočiais, nusvirusiais žiedais, žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Auga miško aikštelėse, krūmuose, sausose pievose. Sutinkamas Sužionių ir Purviniškių girininkijų miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



 

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia (Neuman) (Dactylorhiza baltica)  daugiametis augalas. Tai viena stambiausių gegūnių. Stiebas tuščiaviduris, siekia iki 70 cm ir aukščiu su ja gali konkuruoti tik aukštoji gegūnė, tačiau baltijinė sudaro gerokai vešlesnio, stambaus augalo įvaizdį. Jos lapai dėmėti, su plokščia viršūne, o plačiausia vieta yra ties viduriu, nuo kurios palaipsniui siaurėja tiek į apačią, tiek į viršūnę, žiedynas tankus, žiedai purpuriniai arba violetiškai purpuriniai. Gausiai žydi birželio antroje pusėje, liepos pradžioje. Auga pelkėtose pievose, kur dirvožemis turtingas maisto medžiagomis. Paplitusi nuo Baltijosjūros iki Sibiro ir Mongolijos. Lietuvoje auga visuose rajonuose, tačiau negausiai, o pietrytiniuose rajonuose gana reta. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata (L.) Daugiametis augalas su skiautėtais šakniagumbiais ir trumpomis, storokomis šaknimis. Stiebas status, kiek išsilankstęs, pilnaviduris. Lapai pailgi, tamsiai žali, išmarginti rusvai violetinėmis dėmėmis. Pamatinių lapų viršūnės bukos, aukščiau esantys lapai mažesni ir smailūs. Žiedai rožinės violetinės spalvos, susitelkę į žiedyną, kuris iš pradžių būna kūgiškas, o vėliau pailgėja ir pasidaro cilindriškas. Pažiedės žalios arba raudonai žalios, paprastai trumpesnės už žiedus. Pradeda žydėti po 6—9 augimo metų, žydi birželio ir liepos mėnesiais. Auga pievose, žemapelkėse, pamiškėse, miško retmėse ir aikštelėse. Pašarinės vertės neturi, pievoje gyvulių neėdama, tačiau šakniagumbius kartais išknisa šernai. Seniau buvo vartojama kaip vaistažolė (dėl gleivių), taip pat žinoma kaip turinti kerų galios, todėl jos vardas (įvairiose kalbose) susijęs su gegute. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata (L.) Daugiametis augalas su skiautėtais šakniagumbiais ir trumpomis, storokomis šaknimis. Stiebas status, kiek išsilankstęs, pilnaviduris. Lapai pailgi, tamsiai žali, išmarginti rusvai violetinėmis dėmėmis. Pamatinių lapų viršūnės bukos, aukščiau esantys lapai mažesni ir smailūs. Žiedai rožinės violetinės spalvos, susitelkę į žiedyną, kuris iš pradžių būna kūgiškas, o vėliau pailgėja ir pasidaro cilindriškas. Pažiedės žalios arba raudonai žalios, paprastai trumpesnės už žiedus. Pradeda žydėti po 6—9 augimo metų, žydi birželio ir liepos mėnesiais. Auga pievose, žemapelkėse, pamiškėse, miško retmėse ir aikštelėse. Pašarinės vertės neturi, pievoje gyvulių neėdama, tačiau šakniagumbius kartais išknisa šernai. Seniau buvo vartojama kaip vaistažolė (dėl gleivių), taip pat žinoma kaip turinti kerų galios, todėl jos vardas (įvairiose kalbose) susijęs su gegute. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



Pelkinė laksva (Hammarbya paludose (L.) Kuntze) Tai daugiametis, 7-25 cm aukščio, augalas su gana ilgu žiedynu, turinčiu su daug gelsvai žalių mažų žiedų. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Auga šlapiose pelkėtose vietose, dažniausiai tarp samanų, randama Purviniškių ir Pabradės girininkijų miškuose.

Wikimedia Commons  nuotr.

 

 

Pelkinis vikšris (Juncus stygius L.) Tai daugiametis šakniastiebinis augalas su kuokštinėmis šaknimis. Seniau šis augalas buvo naudojamas pynimo darbams, todėl ir genties pavadinimas kilo iš lotynų k. jungere – surišti, supinti. Augalai pašarinės vertės neturi, todėl gyvuliai juos ėda nenoriai. Auga Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.



Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus L.) Tai daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 50 cm aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Be to, stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žydi gegužės – birželio mėn., žiedai dideli ir labai puošnūs. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, mėgsta kalkingus dirvožemius. Paplitusi Europoje, Sibire ir Rytų Azijoje, tačiau Lietuvoje labai reta. Sutinkama Pabradės girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons, Algirdas, Lithuania nuotr.

 


Raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta (O. F. Mull) Soo . Tai gegužraibinių šeimos augalas. Lietuvoje labai retas. Randamas Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons, B.gliwa nuotr.

Statusis atgiris (Huperzia selago (L.) Bernh. Ex. Schrank et Martius) Tai daugiametis 20-30 cm aukščio sporinis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs; šakos susiglaudusios, stačios, dažnai sudaro tankią puokštę; visos jų viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai smulkūs, linijiškai lacentiniai, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais, nusmailėję, tamsiai žali. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, o sporofilai išauga ties metūglių viduriu. Žolėje yra alkoloidų:selagino, likopodino, akropolino, flavonoidų, vanilės ir ferulo rūgščių, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų. Augalas nuodingas, todėl sporų ragauti negalima. Augalas retas, nyksta dėl miškų kirtimų ir sausinimo, nes auga unksmėtuose drėgnuose miškuose, šlaituose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis. Sutinkamas Purviniškių, Žeimenos, Pabradės, Meros, Nemenčinės, Magūnų ir Liepynės girininkijų miškuose.

Wikimedia Commons, Algirdas, Lithuania

Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos (L.) Sw. Tai gegužraibinių šeimos augalas, išaugantis iki 15-35 cm aukščio. Stiebas su vienu pamatiniu kiaušininšku lapu, žiedynas 5-15 cm ilgio, gana tankus, daugiažiedis, su mažais gelsvai žaliais žiedais. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Auga šlapiose ir pelkėtose miškų vietose, pelkėtose pievose, sutinkaams Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens (L.) Mill. Tai daugiametis, 7-50 cm aukščio žolinis augalas. Žiedstiebiai statūs, tankiai apaugę švelniais, sidabriškais plaukeliais. Apatiniai lapai, kurie išauga augalui peržydėjus, su ilgais lapkočiais. Viršutiniai lapai linijiškai suskaldyti, plaukuoti. Žiedai iš pradžių susiglaudę, vėliau žvaigždiškai išsiskleidžia. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Šilagėlės vaisius – tankiai apaugęs šilkiškais plaukeliais riešutėlis. Auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose. Pietryčių Lietuvoje - dažna, bet kitur reta arba visai neaptinkama. Visos augalo dalys yra nuodingos, o sultys, patekusios ant akių, burnos gleivinės ar jautresnės odos, gali sukelti uždegimą. Tačiau augalas dekoratyvus. Sutinkamas.Purviniškių girininkijos miškuose.

Wikimedia Commons nuotr.

 

 

 

 

Birželis 2018

  • P
  • A
  • T
  • K
  • P
  • S
  • S
  • 28
  • 29
  • 30
  • 31
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • VĮ Valstybinių miškų urėdijos balandžio 25 d. naujienlaiškis

    Pirmąjį 2018 m. ketvirtį – stabilūs Valstybinių miškų urėdijos veiklos rezultatai

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai demonstruoja stabilų pagrindinės veiklos – medienos ruošos ir pardavimo – lygį. Valstybinių miškų urėdijos pajamos per pirmuosius tris 2018 m. mėnesius buvo 43 195 tūkst. eurų, arba 3,7 proc. didesnės nei per tą patį 2017 m. laikotarpį.

    2018-ųjų miškasodžio dieną pasodinta 300 tūkstančių medelių

    Paskutinį balandžio savaitgalį nacionaliniame miškasodyje, skirtame Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-ečiui, daugiau nei 3 tūkstančiai talkininkų 80 ha plote visoje Lietuvoje pasodino beveik 300 tūkstančių medelių. Praėjusiais metais du tūkstančiai talkininkų pasodino 200 tūkstančių medelių.

  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • VĮ Valstybinių miškų urėdijos gegužės 3 d. naujienlaiškis

    Dovana Ukrainai – lietuviškų ąžuolų giraitė

    2018 m. balandžio 21 d. Ukrainoje, Chortycios nacionaliniame parke, Dniepro upės saloje, prie Zaporožės miesto, buvo pasodinta 2 100 lietuviškų ąžuolų. Tai akcijos organizatorių: VšĮ „LDK palikuonys“ įkūrėjo Gedimino Armonavičiaus, girininko Kęstučio Markevičiaus, Ukrainos bataliono „Azov“ savanorių Dmitriy Kostenkov, Oleksandr Alfyorov, Katia Prokhorenko ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkų Mindaugo Petkevičiaus ir Manto Sajono, taip pat žiniasklaidos atstovų ir verslininkų simbolinė dovana Ukrainai, minint dviejų šalių valstybingumo atkūrimo šimtmetį ir pagerbiant laisvės kovotojų, žuvusių kovoje už savo šalies laisvę ir nepriklausomybę.

    Naujam Valstybinių miškų urėdijos skyriui vadovaus D. Augutis

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) steigia naują skyrių, kurio iki šiol urėdijų struktūroje nebuvo. Tai – Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyrius, kuriam vadovaus Danas Augutis, iki šiol buvęs Lietuvos gamtos fondo gamtotvarkos ekspertas ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyriausiasis specialistas.

  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • Būkime atsargūs ir atidūs miškuose!

    Lietuvoje nusistovėjus vasariškiems orams, labai sunerimo miškininkai – beveik pusėje šalies miškų pasiekta ketvirta gaisringumo klasė (didelis miškų gaisrų pavojus), nors jų ir taip nepavyksta išvengti. Sinoptikų prognozės rodo, kad situaciją gali dar labiau apsunkinti numatomas gerokai mažesnis nei įprastai kritulių kiekis. Miškų lankytojų prašoma elgtis itin atsakingai, nes, pasak sinoptikų, Lietuvoje toliau laikysis šilti ir sausi orai, o tai reiškia, kad gaisrų kilimo tikimybė tik didės. Apie tai, kodėl miškininkai skambina pavojaus varpais rašo Kazys Kazakevičius interneto puslapyje www.lzinios.lt

    Valstybinių miškų urėdija kviečia rangovus konstruktyviam dialogui

    Išnagrinėjusi Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) susirinkimo, kuris įvyko balandžio 12 dieną Girionyse, rezoliuciją, VĮ Valstybinių miškų urėdija oficialiai pateikė savo atsakymus į rezoliucijoje keliamus klausimus ir pateiktus pasiūlymus.

    Patvirtinti nauji medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai

    Nuo š. m. gegužės 15 d. įsigalioja nauji VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Mariaus Pulkauninko patvirtinti „Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatai“, reglamentuosiantys ūkinę veiklą ir medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą profesionalios medžioklės plotuose.

    VMU: „Neišaiškintų miško vagysčių neturi likti“

    Trakų rajone pagautam mišką vogusiam gyventojui už aplinkai padarytą žalą gresia bauda, siekianti apie 20 tūkst. eurų, kai pavogtos medienos vertė įvertinta vos apie 3 tūkst. eurų.

    Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai dirbs V. Kaubrė

    VĮ Valstybinių miškų urėdija skelbtą konkursą direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigoms užimti laimėjo Valdas Kaubrė, iki šiol laikinai ėjęs šias pareigas. Daugiau kaip šešiolika metų patirties miškininkystės srityje turintis specialistas valstybinėje miškų priežiūros sistemoje dirbo pastaruosius trejus metus, buvo vienas iš valstybinių miškų sektoriaus reformos koordinavimo darbo grupės narių

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos gegužės 21 d. naujienlaiškis

  • 22
  • 23
  • 24
  • 25
  • 26
  • 27
  • 28
  • 29
  • Kuršių Nerijoje – miško gaisrų gesinimo pratybos

    Kuršių Nerijoje Klaipėdos apskrities ugniagesiai ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio specialistai treniravosi gesinti miško gaisrą. Šįkart jie pasitelkė ir naują priemonę – galingą konteinerinę siurblinę stotį.

    Balandį Valstybinių miškų urėdijos išlaidas didino miškasodis

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija 2018 m. balandį gavo 15,8 mln. eurų pajamų, beveik 10 proc. arba 1,41 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu..

    Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose nustatytas penktojo laipsnio miškų gaisringumas, tad prašoma gyventojų be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės.

  • 30
  • Išrinkta dalis Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovų

    VĮ Valstybinių miškų urėdija paskelbė išrinkusi 16 regioninių padalinių vadovų. Užimti 26 padalinių vadovų pareigas išvis pretendavo daugiau kaip 100 asmenų, t.y. nuo 3 iki 10 ir daugiau kandidatų į vieną vietą.

    Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovai

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8

Naujienų prenumerata

El. paštas:

Valid XHTML 1.0 Transitional

 

Kontaktai

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys
Vilniaus g. 60, LT- 15173, Nemenčinė
Tel., faks. 8 5 2371 836, 8 5 2381614
El.paštas info@nmu.lt

Darbo laikas

I-IV:                   8.00 - 17.00
V:                      8.00 - 16.45
Pietus:          12.00 - 12.45

Visos teisės saugomos. © 2018 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės padalinysIT Sprendimai: UAB Intermedija ®