Saugomos teritorijos
Europos Sąjunga (ES) jau keli dešimtmečiai remia subalansuoto ir tvaraus miškų ūkio plėtrą, kai ūkininkaujama palaikant miško biologinę įvairovę, produktyvumą, atsikūrimo potenciją, gyvybingumą, kad miškai dabar ir ateityje galėtų atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas regioniniu, nacionaliniu ir globaliu lygmenimis ir nebūtų daroma žala kitoms ekosistemoms. Daugiausiai dėmesio skiriama miškų biologinės įvairovės apsaugai.
PATVIRTINTA
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos miškų urėdo
2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1-109
VĮ NEMENČINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS
YPATINGOS VERTĖS MIŠKAI IR OFICIALIAI SAUGOMOS TERITORIJOS BEI JŲ APSAUGAI SKIRTOS PRIEMONĖS
|
Eil. Nr.
|
Pavadinimas
|
Inventori-zuotos miškų teritorijos plotas, ha
|
Girininkija
|
Saugomos teritorijos tikslas
|
Ūkinės veiklos apribojimai
|
|
1
|
2
|
3
|
4
|
5
|
6
|
|
1.
|
Asvejos regioninis parkas
- bendras plotas
- iš jo pagal girininkijas
|
4622
986
3602
34
|
Sužionių
Purviniškių
Pabradės
|
Išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki rugpjūčio 1 d. II gr. miškuose gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Kirtimų projektai derinami su Asvejos regioninio parko direkcija.
|
|
2.
|
Labanoro regioninis parkas
- bendras plotas
|
252
|
Žeimenos
|
Išsaugoti ypač vertingą gamtiniu požiūriu Labanoro girią ir ežeryną su Aiseto, Kertojų, Lakajų, Rašios, Stirnių ir kitais ežerais, Beržaloto aukštapelkę.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki rugpjūčio 1 d. II gr. miškuose gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Kirtimų projektai derinami su Labanoro regioninio parko direkcija.
|
|
3.
|
Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis
- bendras plotas
|
194
|
Sužionių
|
Išsaugoti geografinio Europos centro kraštovaizdį.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. II gr. miškuose gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
4.
|
Žeimenos valstybinis kraštovaizdžio draustinis
- bendras plotas
- iš jo pagal girininkijas
|
411,2
339,1
72,1
|
Žeimenos
Magūnų
|
Saugoti vaizdingą Žeimenos slėnio kraštovaizdį su užliejamosiomis pievomis ir retų rūšių augalais.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
1
|
2
|
3
|
4
|
5
|
6
|
|
5.
|
Maldžiūnų valstybinis kraštovaizdžio draustinis
- bendras plotas
|
14,3
|
Žeimenos
|
Išsaugoti būdingą žemyninio apledėjimo pakraštinių darinių moreninį riedulingą masyvą ir Žeimenos fliuvioglacialinės lygumos dubaklonius su ežerėlių ir pelkių virtinėmis, retų rūšių augalus ir gyvūnus.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
6.
|
Algirdėnų valstybinis telmologinis draustinis
- bendras plotas
|
90,5
|
Magūnų
|
Algirdėnų pelkės išsaugojimas.
|
Ūkinė veikla nevykdoma .
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Miškų urėdo 2005-09-28d. įsakymas Nr. 1-153
|
|
7.
|
Baltasamanės valstybinis telmologinis draustinis
- bendras plotas
|
595,1
|
Magūnų
|
Baltasamanės pelkinio komplekso išsaugojimas.
|
Ūkinė veikla nevykdoma.
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Miškų urėdo 2005-09-28d. įsakymas Nr. 1-153
|
|
8.
|
Eituniškės valstybinis telmologinis draustinis
- bendras plotas
|
155,9
|
Magūnų
|
Eituniškės pelkės, būdingos zandrinėms lygumoms, išsaugojimas.
|
Ūkinė veikla nevykdoma.
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Miškų urėdo 2005-09-28d. įsakymas Nr. 1-153
|
|
9.
|
Perūno valstybinis telmologinis draustinis
- bendras plotas
|
341,7
|
Magūnų
|
Išsaugoti turtingą rūšių Perūno aukštapelkę ir kalkingos žemapelkes aplink Acinto ežerą.
|
Ūkinė veikla nevykdoma.
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Miškų urėdo 2005-09-28d. įsakymas Nr. 1-153
|
|
10.
|
Pravalo valstybinis botaninis draustinis
- bendras plotas
|
75,2
|
Pabradės
|
Išsaugoti ežero pakrančių ir pelkėtų vietų augalų bendrijas, retų rūšių augalų augavietes.
|
Ūkinė veikla nevykdoma.
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Miškų urėdo 2005-09-28d. įsakymas Nr. 1-153
|
|
11.
|
Dvarčionių valstybinis geomorfologinis draustinis
- bendras plotas
|
0,1
|
Liepynės
|
Išsaugoti raiškų Dvarčionių dubaklonį.
|
Kertama ne poilsiavimo sezono metu. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
1
|
2
|
3
|
4
|
5
|
6
|
|
12.
|
Taurijos valstybinis ornitologinis draustinis
- bendras plotas
|
112,5
|
Arvydų
|
Kurtinių tuokviečių išsaugojimas.
|
Nevykdyti kirtimus nuo sausio 1 d iki rugpjūčio 1 d. Draudžiami plyni kirtimai.
|
|
13.
|
Skersabalių valstybinis geomorfologinis draustinis
- bendras plotas
|
809,3
|
Arvydų
|
Išsaugoti raiškų žemyninių parabolinių kopų ruožo fragmentą Neries –Žeimenos lygumoje.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.
|
|
14.
|
Verdeikių valstybinis geomorfologinis draustinis
- bendras plotas
- iš jo pagal girininkijas
|
136,1
78,8
57,3
|
Sužionių
Nemenčinės
|
Išsaugoti Baltijos aukštumų lankui būdingą keiminio tipo darinių ruožą.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.
|
|
15.
|
Buivydžių valstybinis hidrografinis draustinis
- bendras plotas
|
656,9
|
Magūnų
|
Išsaugoti unikalų ežerelių kompleksą Neries upės kilpoje.
|
Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. II gr. miškuose gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. III gr. miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai
|
|
16.
|
Žeimenos valstybinis ichtiologinis draustinis
- bendras plotas
- iš jo pagal girininkijas
|
380,3
77,0
56,3
247,0
|
Žeimenos
Pabradės
Magūnų
|
Apsaugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
|
Sklypai 50 m atstumu palei Žeimenos, Meros ir Sarios upes. Nevykdyti kirtimus nuo kovo 1 d iki liepos 1 d. II gr. miškuose gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
Vilniaus miesto savivaldybės įsteigti draustiniai
|
|||||
|
1.
|
Tapelių kraštovaizdžio draustinis
- bendras plotas
|
109,1
|
Liepynės
|
Išsaugoti Neries senslėnio lygumos Antavilių rinos ežeringą dalį, pelkėtus apyežerius ir pelkėtą Antavilės upelio aukštupio duburį.
|
Kertama ne poilsiavimo sezono metu. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
2.
|
Aukštagirio geomorfologinis draustinis
- bendras plotas
|
55,7
|
Liepynės
|
Išsaugoti įdomią ir retą geomorfologinę struktūrą, kuri buvo suformuota senojo apledėjimo laikotarpiu kaip aukštumų erozinių procesų palikimas.
|
Kertama ne poilsiavimo sezono metu. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
|
3.
|
Veržuvos hidrografinis draustinis
- bendras plotas
|
176
|
Liepynės
|
Išsaugoti Veržuvos atkarpą, kaip pavyzdinį gamtinį kompleksą.
|
Kertama ne poilsiavimo sezono metu. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.
|
VĮ Nemenčinės miškų urėdijos miškų urėdo 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-153 patvirtinti VĮ Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje identifikuoti ekosistemų miško plotai, kuriuose nevykdoma miško ruoša, sekančiai:
|
Eil. Nr.
|
Saugomos teritorijos pavadinimas
|
Miškų
grupė
|
Plotas, ha
|
Girininkijos pavadinimas
|
Kv. Nr.
|
|
1.
|
Visos kertinės miško buveinės
|
II – III - IV
|
335,4
|
Visos
|
|
|
2.
|
Baltasamanės valstybinis telmologinis draustinis
|
II
|
595,1
|
Magūnų
|
122, 123, 127, 128, 126
|
|
3.
|
Eituniškių valstybinis telmologinis draustinis
|
II
|
155,9
|
Magūnų
|
224 - 229
|
|
4.
|
Perūno valstybinis telmologinis draustinis
|
II
|
341,7
|
Meros
|
99, 67, 94, 95, 98
|
|
5.
|
Purviniškių telmologinis draustinis
|
II
|
296,0
|
Purviniškių
|
74d., 75d., 76d.
77, 78d., 96d., 98,
99, 100d., 115d., 116, 117, 118d.
|
|
6.
|
Algirdėnų valstybinis telmologinis draustinis
|
II
|
90,5
|
Magūnų
|
233d., 234d., 243d.
244d., 245d. 246d. 247d.
|
|
7.
|
Pravalo valstybinis botaninis draustinis
|
II
|
75,2
|
Pabradės
|
86, 95, 96, 107
|
Kertinė miško buveinė-kas tai?
Kertinė miško buveinė (KMB) - nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų specializuotųjų buveinių rūšių. KMB koncepcija buvo sukurta Švedijoje ir vėliau pritaikyta kitose Europos šalyse.
Potenciali kertinė miško buveinė (PKMB) - teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes.
Specializuotos buveinių rūšys - rūšys, priklausomos nuo tam tikros kokybės specifinių (kertinių) miško buveinių; šioms rūšims gresia pavojus išnykti, jeigu tokios buveinės pažeidžiamos.
Kas nėra kertinė miško buveinė?
Kai kada miškuose aptinkama saugomų, retų ar nykstančių rūšių organizmų, kurie nėra buveinių specializuotosios rūšys, jos nepriklauso nuo ypatingų miško savybių ar jos raidos ypatumų, o tik atsitiktinai įsikuria toje vietoje (daugelio rūšių induočiai augalai arba kai kurie netoli rūšies arealo ribos paplitę organizmai). Tokia teritorija nėra kertinė miško buveinė.
Valstybinis miškotvarkos institutas
LMIIIS
Kertinių miško buveinių ir potencialių kertinių miško buveinių sąrašas valstybiniuose miškuose
Nemenčinės miškų urėdija
| KMB ir PKMB sąrašas valstybiniuose miškuose |
MS Word |
PDF |
