nmu.jpg

VĮ Nemenčinės miškų urėdija

Apie mus

IMGP4896.jpg

Nemenčinė - šalia sostinės esantis nedidelis, apgaubtas pušynų, ežerų, perjuostas Neries, miestas. Archeologų tyrimai rodo, kad šioje teritorijoje dar prieš Kristų gyveno žmonės. 2 km į Šiaurę nuo Nemenčinės centro, yra piliakalnis, kuriame buvo įsikūrusi viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Ją ilgą laiką tyrė archeologai. Šio miesto pavadinimas kilo nuo Nemenčios upelio, kurio žiotyse ir įsikūrė žmonės. Istorija mini, kad Nemenčinės pilis buvo viena stipriausių Rytų Lietuvoje. Esamuose rašytiniuose šaltiniuose Nemenčinė minima XIV - ame amžiuje. Čia 1554 m. buvo pastatyta viena seniausių bažnyčių. Miestelyje gyveno amatininkai,smulkūs pirkliai, veikė parduotuvė ir kelios smuklės. Nemenčinė 1842 m. buvo visiškai sunaikinta gaisro, tačiau miestelis sparčiai kūrėsi iš naujo, augo pastatai, čia gyveno apie 500 žmonių, o po dešimties metų - gyventojų padaugėjo dvigubai. Šiuo metu Nemenčinėje gyvena 6 tūkstančiai gyventojų.
Nemenčinės miškų urėdija buvo įkurta 1918 metais to paties pavadinimo girininkijos pagrindu. Nuo 1918 m. iki 1920 m. urėdijai vadovavo vienas urėdas, Lenkijos okupacijos 1920-1939 metais - pasikeitė net septyni, karo metais du urėdai, nuo 1945 iki 2000 m. urėdavo vienuolika urėdų. Urėdija buvo įsikūrusi dvare prie Neries. Dabartinė miškų urėdija pastatyta 1953 m., perkeliant dvaro pastatą, o 2002 m. renovuota.
Urėdijos miškai išsidėstę Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonuose, dalis miškų patenka į Vilniaus miesto teritoriją. Bendras urėdijos miškingumas yra 43,3 %, plotas - 62 000 ha. Urėdijos administruojamuose miškuose gausu ežerų, jų yra net 69, taip pat teka 15 upių ir upelių. Kelių tinklas pakankamai tankus, 100 ha tenka 3,3 km kelių. Urėdijos miškai paskirstyti į 10 girininkijų. Šalia Nemenčinės esančiame miško medelyne auginami sodmenys urėdijos bei privačių miško savininkų miškams atkurti. Atsakingo ūkininkavimo reikalavimus miškų ūkyje nustato miškų sertifikavimo sisema - FSC ® principai ( Forest Stewardship Council®). VĮ Nemenčinės miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2004 metų žiemą. Ši sertifikavimo sistema tondeuse, kad urėdijos miškai tvarkomi laikantis Europoje priimtų miško išsaugojimo principų, taip pat siekiant užtikrinti sertifikuotų miško produktų iš urėdijos pasiūlą medienos rinkai.
Urėdijos darbuotojai apie savo veiklą rašo spaudoje, bendrauja su miško savininkais, teikdami jiems paslaugas, mokydami ūkininkavimo nuosavame miške pagrindų. Vykdydama gamtosauginę švietėjišką veiklą urėdija bendrauja su visuomene, organizuodama įvairius renginius, šventes, talkas. Bendradarbiauja su mokyklomis, su jaunaisiais miško bičiuliais.
Daug dėmesio skiriama rekreacijai. Miško lankytojams įrengiamos poilsio bei atokvėpio, vaikams - žaidimo aikštelės. Kelyje Vilnius - Nemenčinė renovuotas dviračių takas. Nemenčinės urėdijos miškininkų tikslas - tvarkingai ūkininkauti, rūpintis žmonių gerove, saugoti ir puoselėti bendrą mūsų turtą - Lietuvos gamtą.
Užsukdami į mūsų interneto svetainę, plačiau susipažinsite su urėdijos ir jos padalinių veikla, teikiamomis paslaugomis bei kita įvairia ir naudinga informacija.

Naujienos

Arboretumo vadovė dr. Valerija Baronienė rekomenduoja čia apsilankyti pavasarį, tačiau tuomet, apžavėti žydinčių magnolijų grožio, galite nepastebėti nuodingiausio Lietuvos augalo arba krūmo, kuris galėtų pakeisti visą prieskonių spintelę. Arboretumo vadovė Valerija Baronienė sako, kad retųjų medžių ir krūmų ekspozicija užima apie 1,5 hektaro, šiame plote sukaupta apie 700 skirtingų rūšių ir veislių augalų. Arboretumas įkurtas prieš 60 metų.

Priima visus „mutantus“

„Daugiausia čia yra dekoratyvinių medžių ir krūmų: margalapių, geltonlapių, pilnavidurių, svyruoklinių ir kitokių įdomių augalų. Laukinių, natūralių rūšių –nedaug. Mes stengiamės surinkti augalus mutantus – su kokiais nors skirtingais morfologiniais požymiais. Jeigu tarp visų miško eglių matome kokią nors neįprastos formos – mažytę, „raganos šluotą“, kitokios spalvos – tokius augalus stengiamės pasidauginti ir auginti čia, arboretume“, – sako dr. V. Baronienė.

Arboretumo vadovė teigia, kad geriausia šią vietą aplankyti pavasarį – tuomet čia žydi magnolijos ir kiti augalai. Dalis krūmų ir medžių pražysta itin anksti – jie jau dabar yra sukrovę pumpurus ir juos susprogdins vos pajutę, kad šalčiai praėjo. Po Balkanuose augančios balkaninės ir Šiaurės Amerikos veimutinės pušies hibridu auga bruknuolės. Ne, ne bruknės – bruknuolių laukinėje Lietuvos gamtoje nerasite, nes jos yra Šiaurės Amerikos uogos. Tai – mažos raudonos uogelės, tačiau jų skonis labai intensyvus, primena kamparą. „Šios uogelės – profilaktika nuo vėžio“, – sako V. Baronienė. Farmacijos pramonė šio medžio dėka uždirba milžinišką pelną: maždaug 60-80 milijonų dolerių kasmet.

Pražūtingas grožis: 8 uogos – mirtina dozė

Ar kada galvojote, kad pušį galima paglostyti? V. Baronienė parodo spygliuotį ilgais ir minkštais melsvo atspalvio spygliais – smulkiažiedę pušį, įprastai augančią Korėjos pusiasalyje arba Japonijoje. Vieną ne itin išvaizdų krūmą V. Baronienė būtinai parodo visiems lankytojams. Tai – paprastasis žalčialunkis, nuodingiausias Lietuvos augalas. Jo uogos be jokių kotukų prisitvirtinusios tiesiai prie kamieno ir tai yra vienas iš požymių, signalizuojančių, kad jų skinti ir juo labiau dėti į burną – nevalia. „Pavasarį žalčialunkiai pražįsta anksčiau negu sulapoja. Žiedai labai kvapnūs, labai gražūs, šiek tiek primenantys alyvas... Bet šiuo krūmu reikia grožėtis iš tolo. Laikoma, kad 8 jo uogos yra mirtina dozė suaugusiam žmogui. Pakramčius šakelę kraujuoja dantenos ir gali iškristi dantys. Todėl visuomet primenu: ne viskas, kas gražu, yra valgoma“, – sako V. Baronienė.

Dar vienas eksponatas ponios Valerijos prižiūrimame arboretume – pažeme šliaužianti pušis. Taip pat veimutinė pušis „garbanotais“ besisukančiais spygliais.

Imperatorių gydytojas, senesnis už dinozaurus

Vaistinėse dažnai skamba frazė „su ginkmedžių ekstraktu“, o iš dviejų dalių sudarytą šio medžio lapų formą turbūt atpažintumėte ir nė kartą jo nematę. V. Baronienė sako, kad tai – už dinozaurus senesnis medis. Tyrinėjimų duomenimis, ginkmedžių, prieš 300 milijonų metų atsiradus dinozaurams, Žemėje jau žaliavo per 30 rūšių. Azijoje, Kinijoje ir Japonijoje tai yra šventi medžiai. „Jų apysėklis nuo senų laikų buvo naudojamas vaistams, tačiau tuomet teisę jais gydytis turėjo tik imperatoriai, – atskleidžia pašnekovė. – Šiandien juo gali gydytis visi, nes Vakarų medicina atrado, kad teigiamą poveikį smegenų kraujotakos gerinimui, atminčiai, organizmo atsparumui stresui turi ir ginkmedžio lapai, ne tik apysėkliai. Farmacijos pramonė šio medžio dėka uždirba milžinišką pelną: maždaug 60-80 milijonų dolerių kasmet“, – sakė V. Baronienė. Hamemeliai naudojami kosmetikos pramonėje, auga Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje. Jie dar vadinami „burtininkų lazdynu“, nes lapais primena lazdyną, o laikosi atvirkščio metų laikų ciklo – rudenį žydi, o pavasarį išbarsto sėklas. Vis tik pavasarį užsukusiems į arboretumą mažai rūpi ir keisti spygliuočiai, ir medis, kurio lapuose sukoncentruota tokia vertė. Tuomet visi skuba prie magnolijos, kuri jau dabar sukrovusi pumpurus ir kantriai laukia pavasario. Kaipgi jie nenušąla? Gražuolis krūmas pasirūpina savo būsimais žiedais – pumpurėliai pasidengę švelniais „kailinukais“. V. Baronienės teigimu, nušalti jie gali tik tuo atveju, jei po šalnų sektų ilgas atlydys ir netikėtai vėl spusteltų šaltis. Dar vienas mums neįprastas spygliuotis – dvieilis taksodis arba balinis kiparisas. Šis medis meta ne spyglius, o visas šakeles, ir palei jo kamieną galima aptikti išlindusių kažin kokių kelmelių. Tai – kipariso kvėpuojamosios šaknys, per kurias augalas gauna oro. Medžiai būdingi Šiaurės Amerikai, dažniausiai išauga stambūs ir aukšti.

Raganų šluotos – kokie tai medžiai?

Dar vienas Valerijos svečiams pristatoma krūmas – kalikantas. Šiaurės Amerikoje jis buvo naudojamas kaip cinamono pakaitalas: jo žievė, šakos ir lapai skleidžia malonų aromatą. V. Baronienė pasakoja, jog Amerikos ir Anglijos šalyse krūmas dar vadinamas „All spice“ („Visi prieskoniai“) – skirtingos jo dalys kvepėjo ir suteikdavo skirtingus poskonius, todėl vietoj gausybės buteliukų spintelėje, užtekdavo sode auginti kalikantą.

Arboretume taip pat auga jau sėklas barstyti pasirengę hamameliai. Šie augalai sėklas barsto trankiai – sprogsta taip, kad šalia stovintį savo sėklų „šūviu“ gali ir užgauti. Hamameliai naudojami kosmetikos pramonėje, auga Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje. Jie dar vadinami „burtininkų lazdynu“, nes lapais primena lazdyną, o laikosi atvirkščio metų laikų ciklo – rudenį žydi, o pavasarį išbarsto sėklas. Ekspozicijoje galima išvysti visiškai taisyklinga rutulio forma augančių spygliuočių – V. Baronienė pabrėžia, kad augalai nėra nei karpomi, nei formuojami – jie auga natūraliai. Apskritą formą turinčios pušys ir eglės vadinamos raganų šluotomis. Į Dubravos arboretumą tokios formos kalninės pušys suvežtos iš Kuršių nerijos. Buvęs Dubravos medelyno dendrologas Rimvydas Kareiva yra rašęs apie tokią legendą: sąskrydžiuose raganos susidėdavusios kažkur šluotas, o tos virsdavo gyvu medžiu. Vėliau įsišėlusios raganos pamiršdavo, kurgi tas šluotas pasidėjo – na ir tiek to. Tai iš medelių, vadinamų „raganų šluotomis“ žmonės tiesiog žinodavo, kurioje vietoje vyko raganų vakarėlis.

Didžiausios Europos eglės atžalos stiebiasi Dubravoje

Arboretume taip pat auga ir korėjinis kėnis. Sodininkų jis mėgstamas todėl, kad augina kankorėžius nuo pat jaunų dienų, o šio kėnio amžių galima suskaičiuoti pagal „vinutes“, esančias ant jo šakų. „Padorus kėnis sulaukia bent 15-os metų – tada augina kankorėžius. Korėjinis kėnis juos augina būdamas vos metro aukščio. Kėnių kankorėžiai visada statmeni tarsi žvakės. Ir jų niekas negali turėti. Galite laikyti eglių, pušų kankorėžių, bet ne kėnio. Mat kėnio kankorėžiai sunokę subyra. Lieka tik ašys ir jas galima suskaičiuoti: štai šiųmetės, tos – pernykštės ir taip toliau. Gaila, nes kėnių kankorėžiai vasaros pabaigoje būna tamsiai mėlynos spalvos ir nė vienas augalų žurnalas neapsieina be jų nuotraukų“, – sako V. Baronienė. Luko Balandžio / 15min nuotr./Dubravos arboretumas - korėninio kėnio kankorėžių liekanos Luko Balandžio / 15min nuotr./Dubravos arboretumas - korėninio kėnio kankorėžių liekanos Čia auga ir paprastoji eglė ryškiai geltonais spygliais – tiesiog mutavęs tradicinis Lietuvos miškų spygliuotis. O šalia pasodintų dviejų mažučių eglučių laukia didinga ateitis – jos yra didžiausios Europos eglės, tragiškai išvirtusios Serbijos kalnuose, atžalos. „Eglės kankorėžiai buvo išsiuntinėti visiems botanikos sodams, miškininkystės institutams ir panašioms įstaigoms. Išsiauginome dvi eglutes ir dabar tikimės, kad jos bus didžiausios Lietuvos eglės“, – pasakoja V. Baronienė.

forest.png

MEDELYNAS

Vilkoraisčio k.,Nemenčinės pl., Vilniaus r.

VĮ Nemenčinės miškų urėdijos medelynas buvo įkurtas 1956 m. Nuo 0.15 ha teritorija išsiplėtė iki 11,6 ha (bendras plotas 21,2 ha) ploto. 2017 metais medelyno plotas, skirtas miško sodmenų auginimui padidės 2,6 ha. Plotas padidinamas nukirtus laukus skiriančias miško juostas. Medelyne 2000 m. įrengta moderni laistymo sistema. Kokybiškam sodmenų išauginimui naudojama čekiška, daniška, šveicariška technika. Tai sėjamoji, šaknų formavimo peiliai, iškasimo mechanizmai, tręšimo bei purškimo technika, žemės įdirbimo padargai. Miško sodmenų priežiūrai sezono metu įdarbinama 8-10 sezoninių darbuotojų. Pavasarį, sodmenų iškasimo bei persodinimo darbams 1 mėnesio laikotarpiui papildomai priimama apie 20 darbuotojų. Pagal Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-230 „Dėl valstybinių miško medelynų veiklos optimizavimo programos patvirtinimo“ patvirtintą Valstybinių miško medelynų veiklos optimizavimo programą, VĮ Nemenčinės miškų urėdijos medelynas priskirtas prie perspektyvių atviro grunto medelynų, kuris bus išvystytas iki modernaus, kuriame kasmet bus išauginama ir realizuojama ne mažiau 3 mln. kokybiškų miško sodmenų. Šiuo metu medelyne auginami spygliuočių (tai pušis ir eglė) ir lapuočių (liepa, beržas, juodalksnis, įvairūs krūmai) medžių rūšių miško sodmenys.

Arvydų girininkija

Arvydų girininkija prižiūri Rokantiškių,Arvydų,Norbutiškių, Vilkabrasčio,Bezdonių, Šuktiškių, Buzaraisčio,Avietynės miškų masyvus. Nuo 1997 m šiai girininkijai vadovauja girininkas Kęstutis Počiejus (Nemenčinės miškų urėdijoje dirba nuo 1980 metų). Girininko pavaduotojas -Giedrius Juknevičius. Girininkijos teritorija užima 5386 ha miškų, ji suskirstyta į dvi eiguvas, kurias prižiūri eiguliai Karolis Balcevič ir Viktor Simanovič. Girininkijos kontroliuojami mškai suskirstyti į 172 kvartalus, iš kurių 117 kvartalų yra valstybinės reikšmės miškai. Girininkijos teritorijoje inventorizuotos 139 privačios miško valdos. Valstybinės reikšmės miškai užima 58 % bendro girininkijos ploto. Spygliuočiai užima 85 % (vyrauja pušynai - 79 % ), minkštieji lapuočiai sudaro 15 % (vyrauja beržynai - 12 %) miškų. IV grupės (ūkiniai) miškai užima 3695 ha, III grupės (apsauginiai) miškai užima 1564 ha, II grupės (specialios paskirties) miškai užima 127 ha.

Jaunuolynai sudaro 17 % ploto, pusamžiai medynai sudaro 57 % ploto, pribręstantys - 10 % ir brandūs - 16 % girininkijos miškų ploto.

Saugomi kraštovaizdžio objektai

  1. Pilviškių pilkapiai 500 kv. 29 skl.
    514 kv. 2a skl.
  2. Žydų genocido aukų ir tarybinių karių-belaisvių kapai
    564 kv. 11,17,20 skl.

Aplinkos ministro kreipimasis į VĮ miškų urėdijų darbuotojus

Viešojoje erdvėje vis dar netyla kalbos, nerimsta aistros dėl šiemet pradėtos valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos – urėdijų konsolidavimo į vieną valstybės įmonę. Diskusijos, kuomet kalbama argumentais ir ieškoma visiems priimtiniausio sprendimo, yra tikrai sveikintinos. Deja, to, kas šiuo metu vyksta miškininkus supančioje erdvėje, pavadinti diskusija ar bent jau racionaliu elgesiu tikrai negalima. Tam tikrų asmenų ir jų grupių žūtbūtinis bandymas bet kokia kaina išlaikyti savo įtaką ir stabdyti miškų urėdijų pertvarkos procesą, o kartu ir progresą miškų valdymo srityje, yra toks akivaizdus, įkyrus ir netgi desperatiškas, kad net ir rimtai mąstantys miškininkai gali pasimesti dezinformacijos perpildytame informaciniame sraute. Taigi, ką daryti ir kaip pasielgti miškų urėdijos darbuotojui, kurio urėdiją konsolidavimo procese žadama sujungti su greta esančia, o bendrąsias funkcijas centralizuoti vienos įmonės viduje? Pirmiausia – nusiraminti, nepasiduoti provokacijoms. Kaip jau ne kartą sakiau, visos šiuo metu miškų urėdijų vykdomos kompleksinės miškų ūkio veiklos funkcijos išliks ir po jų sujungimo į vieną įmonę, visi darbai turės būti atlikti. Taigi, apsisprendimas turėtų būti paprastas – toliau dirbti ir su bendraminčiais tobulinti šalies miškų valdymo sistemą. Galų gale, pažvelkime plačiau: pertvarkų metas kartu yra ir naujai atsiveriančių galimybių metas. Svarbu nepasiduoti nepagrįstiems gąsdinimams ir įkalbinėjimams. Pabrėžiu, kad miškų urėdijų reorganizavimo į vieną valstybės įmonę metu yra numatyta galimybė absoliučiai visiems miškų urėdijų darbuotojams, išskyrus įmonių vadovus (urėdus), pereiti dirbti į naująją įmonę. Ir šia galimybe verta pasinaudoti net ir tiems, kurių darbo vietos neliktų vėliau jau 2018 metais vykdant veiklos optimizavimą įmonės viduje. O verta todėl, kad visos tos pačios socialinės garantijos, įskaitant ir numatytas kolektyvinėse darbo sutartyse, lieka galioti, taigi, finansiškai nebūtų jokio praradimo net ir pesimistiškiausiu atveju. Kita vertus, kuriantis naujosios įmonės centrinei administracijai, joje atsiras naujų darbo vietų; linkstantiems į privatų verslą, atsiras naujų galimybių įmonei paslaugas teikiančių vadinamųjų rangovų veiklos apimtyje. Pripažinkime, galinčių ir norinčių dirbti Lietuvoje nedaugėja, o miškininkų, finansininkų, informacinių technologijų ir kitų profesijų specialistų pertekliaus nėra. Todėl kviečiu visus miškų urėdijų darbuotojus, ir tikrai ne vien miškininkus, nepasiduoti provokacijoms ir priimti teisingus sprendimus, toliau telktis ir dirbti mūsų visų miškų ir visuomenės labui naujoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas

Miškininkų organizuojama akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ 11 kartą džiugins Lietuvos žmones

Gruodžio 20 d. nuo 13 val. visoje Lietuvoje, miestų, miestelių ir kaimelių aikštėse, miškininkai, kaip tikri Kalėdų seneliai, lauks ateinančių kraštiečių ir iš savo rankų dovanos jiems gražias, mišku kvepiančias eglės šakas. Šiemet daugiau nei 100 vietų planuojama išdalinti per 200 tūkst. šakų! Tikslias akcijos vietas galima rasti Generalinės miškų urėdijos tinklalapyje www.gmu.lt bei miškų urėdijų tinklalapiuose.

Klausimai

VĮ Nemenčinės miškų urėdijos specialistams klausimus galite užduoti skambindami kontaktuose nurodytais telefonais arba rašydami el.paštu. Jei nežinote kam konkrečiai adresuoti klausimą, rašykite VĮ Nemenčinės niškų urėdijos el. pašto adresu infonmu.lt. Tokiu būdu Jūsų klausimas bus persiųstas kompetentingam specialistui, kuris išsamiai į jį atsakys.